Stuktelėjo į galvą mintis. Tuk tuk tuk.
Kai tik tobulos pilies statybose belieka tik išsišluoti statybines dulkes… aš ją imu ir sugriaunu. Nenoriu toje tobulybėje gyventi. Daug malonesnis procesas – statyti. Tada kitai piliai sugalvoju didesnius reikalavimus, bet tobulam statiniui išaugus – bum.
Ir taip jau ne vieną kartą.
Gyvenimas.
Rimtai pavyksta pasiekti tobulumą?
Manding ta pilis suskyla bandant ją įsprausti į tobulumo rėmus. Po to iš tų rėmų išbyra… Tik mintis.
Ir prie ko čia tie žiūrovai?