Pavadinimas

Vakar. Po darbo. Eilės biurokratinėse įstaigose. Kamščiai gatvėse. Puiki proga pasinerti į savianalizes. Užduodu klausimus. Priverčiu save į juos atsakyti. Jei jaučiu, kad sau meluoju – priverčiu prisipažinti ir sakyti tiesą. Jei vis dar meluoju – pasitelkiu gudrybes išgauti tiesą. Tiesa nemaloni. Kai prisipažįstu, kuriose vietose sau melavau. O bet tačiau padeda susivokti, ko norėjau ir ką gavau, ko noriu ir ką galiu gauti. Ko man reikia šiandien, nes rytojaus nėra. O tada pusiaunaktiniai virtualūs pašnekesiai, labai tikras karštas vynas ir knyga. Viskas vienu metu. Tobulas derinys.
Keičiant temą, kurios čia visai ir nebuvo, tai norisi man paklausti. Gal kas nors turite knygą R. Kalonačio “Šaunusis ketvertukas prasmegusioje pilyje”? O jei turite tai gal norite padovanoti/parduoti? Jau tokia nostalgija, tokia nostalgija…