Ankstensi bernai manęs į mišką nesiveždavo. Dabar vežasi. Turbūt miesto parodyt. Ir gerai daro. Nes legalus tinginiavimas miške yra jėga.
Apledėjęs ežeras. Laužas. Maistas. Miegelis. Vėl maistas. Naktį dainuojantis ežeras. Baubliu mes jį pavadinome. Garsas lyg kas į butelį tuščią pustų. Smarkiai. Vargšas Baublys, klajoja po ežerą, kaip koks bomžas su tuščiu buteliu ir pučia. Kaip jam jaustis? Griūvančios metalinės žiurkės. Alus. Mėsytė. Kompanjonų vis pakurstomas laužas (va kartais visai gerai būt mergina ir pasinaudoti viena kita privilegija:) ).
Regis pagaliau išsimiegojau. Ne lovytėje – ant sniego. Po atviru dangumi. Šalia laužo. Pramerki akis – žvaigždėta žvaigždėta. Ir Baublys – baubia baubia.
Jėga.
Jaučiu kaip smagu buvo. Mano draugė ne tokia drasi būtų – ant sniego miegot tikrai nepasirašytų (neklausiau bet jaučiu).
geri švyturį???
gerti švyturio negalima! kai aš surinkau ten kažkiek daug kamštukų, jie man taurės vis tiek nedavė! švyturys yra blogis, kiek tik pajėgiu,tiek visiems kartoju.
o miške tai faina:)
puffff. apsigavau iš tos gelsvos folijos:)
Na va, tave prie snieguotų ežerų, mane į garažus… Savita ta romantika 🙂
Irgi neturėdama transporto priemonių?
Ir, velnias, ne už ką nekeisčiau visų “nepatogybių” į savaitgalius klubuose, manikiūruose ar ką ten moterys veikia.