Aš esu mergina.
Aha, niekas tuo regis ir neabejoja. Vaikinai raudonai plaukų nedažo gi. Neapsiašaroja dėl mirusio kiškučio ir nepergyvena, kad yra stori.
Bet nu kartais aš pati pamirštu. Ne ne, mane vis dar traukia vyrai :))). Bet pamirštu, nes merginų nesuprantu. Nes aš niekada nejaučiau poreikio turėti krūvą padruškių, su kuriomis siaubčiau klubus, varinėčiau po soliariumus, šokčiau ant pagalvių pižamų vakarėliuose ir SVARBIAUSIA – pliurpčiau apie bernus. Nes mano pomėgiai ir potraukiai nemergaitiški, o laiką nuo vaikystės leisdama vyriškoje aplinkoje, perėmiau ir kai kuriuos jų požiūrio taškus.
Bet šis tas man neleidžia užsimiršti. Pvz.,
jeigu greitu laiku neprisipirksiu naujų šmutkių, tai man prasidės lomkės. O greitu laiko aš to ir nepadarysiu, nes gi krizė ten, ar kaip tas daiktas vadinasi, kur žmonės neturi pinigų, o jei turi, tai nešvaisto, nes nežino kada gaus algą ir t.t. Ir taip jau rytais viskas blogai, tai dar ir nėra ką apsirengt. Nu. Nu tikrai nėra. Kažkokos senienos šimtametės.
Paskutinį kartą batus pirkau spalio mėnesį. Tai kaip man jaustis? A?
Nėra kur tų dalykų dėt, bet o gal reikia buto didesnio? Ne?
Taip moteriškai blogai.
Bet meluoju.
Yra ir gerų dalykų. Va knygų tai tikrai nereikia. Netelpa, nebespėju skaityt. Net nebeišsirenkų ką skaityt, kai baigiu.
Nereikia man ir kosmetikos tonos – tingiu dažytis.
Nereikia man superpuodų – negaminu.
Nereikia man ir į kirpyklas.
Ir net daiktai, kurių užsinoriu, o užsinorėjusi nukeliauju pirkti, o nukeliavusi pamatau kainą, o pamačiusi kainą atsinoriu atgal – patys atkeliauja.
Tai turbūt viskas gerai.
Pasielgiau labai moteriškai ir pakeičiau nuotaiką. Nu nes gi nuotaikų kaita turi būt, ne? Kitaip nuobodu.
Aš irgi nuotaiką pakeičiau, iš tamsiai rudos į šviesiai žalią, nuo praeitos savaitės. Vakar bandė nuotaika atsikeist atgal, bet tada padegiau mikrobangų krosnelę ir nuotaika sugrįžo 🙂
O, tai artėjant Velykoms pas jus vis linksmiau 🙂
tu ne viena! as irgi! tik man net nauju smutkiu nereik.. bet uztat strykcioju kai bandiniai grazios spalvos tampa ((:
pradėjusi jausti poreikį naujoms šmutkėms, bet kišeniuose vėjams švilpiant, išsitraukiau seną siuvimo mašiną ir spalvotų medžiagėlių…bandysiu savo moterišką kantrybę ;-)))
Aš tikiuosi, kad neturėjimo ką rengtis liga praeis įsisiūbavus pavasariui… Per daug veiklos nusimato, jog būtų laiko žiūrėt į drabužius 🙂
Užtat mane būtent šiandien užpuolė dar baisesnė liga- plaaaaukai. Reikia keisti spalvą,šukuoseną,ilgį, net nežinau ką, bet reikia. Ir trypia kažkas per kantrybę milijonais pėdučių.
Salomėja, gi jau guodžiausi, kad mane įkiš į juodus juodus odinius odinius drabužius ir sudie mano visoms norimoms suknelėms 😀
O šitie tavo “paistalai” yra įdomu. Tikrai. Per daug artima, kad nebūtų 🙂
Aš tai vis dar tikiuosi, kad įvyks stebuklas ir kokioj a la Humanoj rasiu raudonus aptemptus odinius drabužius, kurie nekainuos ir padarys mano kūną geresnį :DDDD
Gerai, per daug įsijaučiau į tavo komentarų teršimą. Šita ragana traukiasi į tolimesnį kampą ir toliau skaito tave tylomis.
Jei nori, paskolinsiu megztinį ar du. Man jie į spintą netelpa. Dar turiu daug skirtingų kojinių visokių. Turėsi ką apsirengt.
O kokiu būdu vienodos kojinės pasidaro skirtingos?
Nu o aš kaip visada ne į temą, bet negaliu pamiršt to vaizdo kaip gerb. 11 šalino dėmę iš džemperio 🙂
Laura, viskas labai paprasta: kai drabužius rūšiuoji pagal pritaikymą, o ne spalvas, kojines meti į vieną krūvą ir ryte iš tos pačios krūvos imi (ta prasme jos skalbiamos, kad užbėgt už akių nereikalingoms interpretacijoms). Štai šiandien kairė – balta (na, balta jin buvo kai buvo nauja), dešinė – žalia. Nepasakyčiau, kad nuo to blogiau jaučsiausi.
Ne, rasčiau kokį be dėmių, kuris dar neturi dėmių šalinimo pėdsakų, bet nenešiojamas dėl pasikeitusios geometrijos.
O dėl anos dėmės, sakykite ką norite – problema išspręsta ir visai nesudėtingai.