Šeimos balius

Kai stukteli penkiasdešimt reikia tai paminėti.
Blogiausia, kai tai mini tavo sumanytojas ir vienas iš pagrindinių projekto “Salomėja” vadovų – tėvas.
Kodėl tai blogai? Nes jis vis dar nežino (ojo) , kad skiriuosi. To fakto nežino ir plačioji giminėlė. Žinot jiems ir nebūtina, bet kad Salomėja į balių atkaks viena tai tikrai bus pastebėta.
Dar gi tokie giminėlės susirinkimai apskritai yra totalus blogis.
Pirmas gi močiutės klausimas vietoje pasisveikinimo:
– V. (taip taip jie pelnosi neigiamus taškus kreipdamiesi į mane ex vardu), tai kada man proanūkių nupirksi?
Mintyse žaibuoju, savo močiutę įsivaizduoju nutrenktą perkūno. Ne, dar daugiau, įsivaizduoju gi kaip ji traukiasi nuo stūgaujančių manyje vilkų.
Su šypsena paklausiu:
– O ką anūkų negana?
Oh, kalba nukrypo saugia linkme. Apie mažąjį anūkėlį, mano pusbrolį.
Susirenka svečiai. Visiems įdomu, kur gi mano vyras. Taip įdomu, kad paklausia gi po kelis kartus. Visiems dovanoju šypseną ir atsakymą:
– Pakasiau.
Keista. Moteriškoji pusė linksi galva, žeria patarimus ir kalbas o kam tie vyrai. Tik jei sužinotų tiesą, tai sukeltų tragedijas.
Su broliu įsitaisom strategiškoje patogioje vietoje. Viską matom. Geriam sau “samsoną” ir užgeriam žaliom devyneriom (aš nieko čia nesumaišiau). Mudu linksminamės.
Brolis: kaip manai, kuo baigsis vakaras?
Sesė: na poros isterijų sulauksim. spėk, kuri pirma?
Brolis: spėju vidurinė.
Hm, protingas tas brolis. Už tai ir myliu. Atspėjo.
Sesė: tu teisus, kas sekanti?
Brolis: spėju ta pati dar kartą.
Ilgai laukti netenka, nauja isterija dėl padauginusio sutuoktinio.
Manęs vėl pasiteirauja, kur gi mano vyras. Vėl atrėžiu ką nors kandaus. Dviejų ankstesnių isterijų autorė, o tiksliau mano teta mane moko:
– O tu visiems sakyk, kad išsiskyrei. Juk madinga dabar.
Susižvalgom su broliu. Prunkštelime. Mhm, taip ir sakysiu. Būtinai, nuo šiol:)
Su broliu trumpam pasiplauname.
Seniai jo nemačiau, pakalbame kas ir kaip, kodėl taip, o ne kitaip. Čia jis suskelia esminę frazę:
-Bet mūsų šeimoj pas visus intekto koeficentas tai afigienas. Ir tėvai, žiūrėk ir mes. Nu nerealiai. Bet adamsai kažkokie. Nu ir šeimynėlė, visi tą protą kažkur ne ten naudojam.
Tu teisus broli, einam dar liko “Samsono”.
Cirkas tęsiasi.
Brolis: ne kasdien tokį cirką pamatysi.
Sesė: jo, ir mokėt nedaug reikėjo, tik už kelionę.
Brolis: kaip manai jie susimuš?
Sesė: nea, tik dar pora isterijų…
Vakaras šiaip ne taip baigiasi, svečiai sugrūdami į taxi. Ate ate.
Ryte sutaršom su broliu kokius 1,5 litro vyno. Prisikraunam kuprines maisto ir patraukiam link stoties. Kelias ilgas, valanda kelio pėstute, o jubiliatas nepajėgus nuvežti. Turim dar “Samsono” užtenka iki pusiaukelės, toliau jau nebelabai ir norisi:)
Stotis. Broliui į Kauną, sesei į Vilnių. Penkiasdešimtmetis baigtas ir išgyventas.
P.S. Saule (viena iš pagrindinių projekto “Salomėja” vadovų), žinau, kad skaitai, tai nereikia visko priimt asmeniškai į įsižeist, kaip dėl to komentaro.