Retorika

Kaži, kaip čia būtų, jei aš užuot pirkus Kalėdines dovanas kitiems, išleisčiau visus pinigus vien sau? O tai visokių I want daikčiukų priviso.
Gi sako, kad ten savipasitenkinimas svarbiausia. Nu, kad ten reikia pirmiausiai save mylėt ir lepint, o tik po to jau apie kitus galvot. Ir t.t.
Žinoma, galima prasisukt smulkmenėlėmis, bet gi aš tai visokių ten šūdniekių dovanot nemėgstu.
Savos gamybos dovanomis irgi galima džiuginti, tačiau šitam reikalui man reikia nuoširdumo ir įkvėpimo. Bfd., per gimtadienį štai nieko negavo, tik pažadą, kad galvoje yra jai skirtas paveikslėlis. Ir gavo laukti beveik du mėnesius, kol tas gimė.
O frazės “gi svarbiausia dėmesys ir šiluma” yra skirtos tik akims apdumti, kai baigiasi pinigai arba pritrūksta fantazijos :))). Gal ne? Būkim gi nuoširdūs :). Arba tinka tik itin (vyr. red. neleidžia šito žodžio naudot) artimiems, išsiilgtiems. Itin itin.
Tai vat galvoju, kiek čia mano naglumas ir savimeilė spėjo užaugt per tam tikrą laiko atkarpą. Jau pakankamai, ar dar ne. 😛