Man visada patinka įdomūs didmiesčių rajonai. Geriausi mano prisiminimai visgi yra iš Paryžiaus Šiaurinės stoties aplinkos. Gyvenčiau ten ne tik porą dienų, bet gal ir visą laiką.
Vilniuje porą metų gyvenome “penki žingsniai” iki stoties. Ko gero šilčiausi prisiminimai liko.
O štai šią savaitę vedžiojau šunį Užupyje. Rajonas su savo žavia reputacija. Toks mielas. Pereinu per apleistą tiltelį šalia Bernardinų kapinių. Ten prie apgriuvusios ex gamyklos atrodo tylu tylu, ramu ramu. Tik Vilnelė čiurlena. Lėtai pravažiuoja tuščias Taxi. Lėtai parvažiuoja atgal. Irgi tik vairuotojas. Už penkių žingsnių dėdė tik su triusikais taiso mašiną. Prašlitinėja narkomanų pora. Pereina per tą patį tiltelį, nulenda į krūmus, po kelių minučių šlitiniuoja atgal. Tik labiau pavargę.
Ir tada pagalvoju, kad Užupyje irgi gyvenčiau su šypsena.