Stovim prie laiptinės durų apsikrovę nešuliais ir ieškom raktų. Iš kažkur pareina kaimynas ir sako:
– Labas, Mindaugai, tuoj atrakinsiu.
1. Mes du.
2. Nė vienas iš mūsų nėra Mindaugas.
Tai galvoju, gal jis čia mus kartu tiesiog sau taip vadina, nes jau ne pirmas kartas? Nieko. Mes tai jį Blūtūfu vadinam.
Bičas akivaizdžiai įvaldęs atminties optimizavimo meną.
1. Moterų vardus įsiminti neverta. Jos per dažnai keičiasi. Be to, su jom ir pašnekėt nėra apie ką.
2. Vienas kunigaikštis, kitas… po velnių, jų per daug, kad visų vardus įsiminti. Užteks vieno.
Adi, bet jei jau kalbant apie optimizavimą, tai trumpiausiai ir greičiausiai būtų tiesiog “sveiki”, arba “laba diena” 🙂
O jei nukrypstant nuo temos, tai labai mane erzina žmonės apskritai dažnai mini vardus paprasto pokalbio metu. Kažkokia pradavimo vadybininkų psichologija.
prajuokino, taip ir buna kai su kaimynais nebendrauji:D