Pranašystės laboratoriniuose darbuose

Esu ta, kuri tiki mistiškais dalykais. Negaliu netikėti kai mama išburia kortomis. Priešinausi, juokiausi, šaipiausi. Na bet kai viskas pildosi, kad ir kaip savaip pabandytum interpretuoti.
Nesidomiu mistika visiškai. Nelavinu ten kažkelinto jausmo. Tačiau taip jau yra. Taip jau nutinka.
Kad ir sapnai, prieš kai kurių žmonių mirtis. Ne… …jie būdavo ne apie mirtį. Bet tarkim apie tą vietą, kur nutiko nelaimė. Dargi keisčiau, tai kad aš papasakoju dar prieš įvykį, kad va sapnavau keistą sapną, keistus pokalbius… Juk bepigu būtų sakyt „va va va, sapnavau gi“ jau po to.
Visai nepamąsčiusi mokykloje leptelėjau „taigi vistiek dar žiemos atostogos savaitę prasitęs“. Mhm, prasitęsė, nes teko laidotuvėse dalyvauti. Po to dar vienas leptelėjimas netikėtai išsipildė. Mama liepė gal mažumėlę atsargiau. Bet aš gi netyčia. Juk jei pasakau, kad ryt bus geras oras, tai nereiškia, kad ir bus.
Kai ieškojau pirmo darbo – labai pergyvenau. Buvau jau visai save nurašius. Todėl, kai mečiau tą savo pirmą darbą lyg ir turėjo būti taip pat. Bet ne… Pasakiusi visiems susirūpinusiems giminaičiams:
-Atsipalaiduokit, neieškosiu darbo. Trečią sausio savaitę jau dirbsiu, o dabar einu miegot.
Taip ir buvo. Nors pasakiau tai tiesiog šiaip. Kad atstotų klausinėtojai su savo „kaip sekasi darbo paieškos“.
O dabar apie Vilnių. Neplanavau aš jame atsirasti. Tai yra mokykloje visad tik Vilniaus norėjau. Bet po to meilės vedina pasukau Kauno keliu.
Ir visai neseniai kalbėjausi, apie tai, kad rašyt nemoku. Kad gramatiką pamiršusi, nes 5 metus rašiau tik skaičius ir formules. Triaukštės formulės. Ne iki rašymų man buvo. Na tik išvadas rašydavau laboratoriniuose darbuose.
Sumaniau pasižiūrėti pirmo kurso laborus, kur dar stengiausi. Ir štai nukopinu vieno mokomosios praktikos laboro išvadą. Jos niekas viešai nematė, nes mėgėja aš būdavau juodraščiuose prirašyt pievų. Arba per kolius nemokėdama rašydavau bele ką, kad tik rašyt… Po to lapelio neduodavau. Tai va tos išvados:
„turiu daryti išvadas. Ir mano išvados sujungus teorinę grandinę tokios, kas nieko nesuprantu. Ką čia suprasti jei viskas copy paste? Kodėl negaliu parašyt ko nors apie gyvenimo grandinę? Va dabar pirmas kursas. Antram kurse pergyvensiu dėl fizikos ir matematikos. Trečiame panikuosiu dėl to, kad Svilainis dėstys signalus ir sistemas, po to pasirinksiu elektronikos inžinerijos su vadyba specialybę ir ketvirtais metais parinsiuosi kam tai padariau. Nes jau galėčiau baigti, kaip daugelis, bet dar vieni metai. Penktame kurse visą laiką prapanikuosiu dėl bakalaurinio darbo. Šeštame kurse… Oi taigi nebus šešto kurso. Bet kai baigsiu šeštą kursą, važiuosiu Vilniuje (kodėl Vilniuje? Ko aš ten nemačiusi?) troleibusu į darbą ir galvosiu, kad niekaip nesuprantu, kaip šią grandinę uždaryti. Baigiau apsimetinėt, kad mokausi ir einu paskaičiuot.“
Jus stebina tokios išvados? Manęs ne. Nes aš ne vienam savo kursiniame ar referate esu radusi lyrinių nukrypimų. Jie niekada nepakliūdavo dėstytojams.
Mane labiau stebina tai, kad būtent tada, kai teoriškai turėčiau būti baigusi 6 kursą, aš persikrausčiau į Vilnių. Netikėtai. Nes net pusę metų kas dieną važinėdama iš Kauno į Vilnių dirbti, negalvojau apie persikraustymą. Bet vieną dieną, be jokių ten pagalvojimų… iš pirmo paskambinimo dėl buto nuomos…