Deadlainas, kaip niekada. Dega. Nieko negaliu pakeist. Už viską atsakingas dizaineris susirgo. Vadinasi, pribaiginės kiti. O žinot, kaip būna, kai prisėdi pabaigt kito pradėto darbo? Kai kievienas dirba pagal savo sistemą? Cha Cha, bet mums gi kuo blogiau, tuo smagiau, argi ne?
Ta proga, kad gręsia apsigyvenimas darbe, net atsinešiau valgyt (ne dar nežinojau, kad sirgs, nes ir be to viskas gana komplikuota buvo).
Ta proga…. Ta proga paišau sau…
Ant kitos maketų pusės. Nusičiupus Audriaus žaislą.
Va, kas gaunasi (matau, kad popieriaus geriau taip nesukinėt, kaip mėgstu, nes persikelia ne visai tikslus piešinys):
.
Na, o kas belieka? Verkt bene? Einu dar papiešiu….
Šitą žaislą gavau savaitgaliui, tai jau jaučiu prisigeneruosiu nesąmonių. Bus ne tekstiniame, o pieštiniame pavidale 🙂
ką tos spiralės simbolizuoja? 😉
Karvė gera 🙂
katinas gerulis 🙂 blemba fainuolis nu 🙂 o juk katinų tai aš šiaip nemėgstu…chmmm pribūrei jau matyt kažko
:DDDD
per vėlu jau tam :p
jei taip sakai… o nelaimė tai čia kam? jei leisite pasmalsaut.
na jei nelaimė yra tingėjimas, tada tikrai nekas :/ nes visos kitos nelaimės tai ištikro jokios nenelaimės, tik šiaip, nepatogumai laikini.
o kas dėl kerėjimų, tai ekspertė esi tu, o ne aš 🙂 juolabiau, kad jei būčiau užkerėtas, kaži ar sugebėčiau pasakyt (nes kitaip anokie čia kerai?)
“per vėlu” sakiau dėl to, kad kerėjimo procesas kaip supratau nutrauktas yra, taigi pavieniai “incidentai” kaži ar taip jau ims ir užkerės. bet vėlgi, čia jau mano žalia nuomonė tik 🙂