Niekiviskmėjinėjimai

Aš vat galvoju apie šitą klausimą. Ir jaučiu, kad viena iš didžiųjų mano gyvenimo problemų yra ta, kad nežinau. Iš tikrųjų. Nes galiu dirbti bet ką. Čia irgi iš tikrųjų.
Faktas, kad man nepatiktų plauti indų, šluoti gatvių, valyti langų. Nes aš tiesiog nekenčiu tvarkytis. Visiškai nekenčiu. Beveik niekada ir nesitvarkau. Apsitvarkau – tikrai taip, bet iki tvarkos, kokią matau užsukusi pas kitus tai toli toli. Tad dirbti tokio darbo negalėčiau. Tai yra galėčiau, nes turiu kojytes ir rankytes, bet šiaip negalėčiau, nes neteiktų jis man malonumo.
Man nepatiktų ir pardavinėti. Šitą bandžiau. Ir buvo labai jau nemiela. Visų pirma gal dėl to, kad pardavinėjau tai ko pati nepirkčiau? Bet įtariu, kad tai tiesiog ne mano charakteriui. Aš esu iš tų žmonių, kur “ne tai ne, nenori – negausi”.
Nepatiktų man būti bibliotekininke. Nežinau kodėl. Tiesiog esu tikra, kad nepatiktų. Per daug greitai išklaidytų mano romantiką – ak, kiek čia daug knygų! Be to visos (pasitaisau – ne visos, o tik mano sutiktos) bibliotekininkės kažkokios arba labai saldžiai davatkiškai lipšnios, arba susiraukusios, mol ko čia trukdai.
Negalėčiau būti ir personalo vadove. Nes labai jau esu linkusi į liberalius santykius. Jei žmogui geriau ateit po pietų ir dirbt iki išnaktų aš negaliu jo versti darbų atlikti ne pačiu darbingiausiu jo metu, ar ne? Be to, man visiškai nepatiktų bendrauti su amžinai besiskundžiančiais.
Negalėčiau būti ir dailininkė, bei rašytoja. Turiu omenyje, tai negalėtų būti mano darbas. Ne, tikrai ne dėl to, kad mažai moka, arba moka daug, bet labai epizodiškai. Todėl, kad tokiems darbams reikia įkvėpimo.  O jo man pritrūksta. Be to aš ir taip esu dailininkė bei rašytoja. Netikit?
Negalėčiau dirbti žurnaliste. Nes mano charakterio visai neatitinka sekiojimas paskui politikus, žvaigždes ar nusikaltėlius. Drabstymasis purvais ir kiti dalykai. Taip pat nemanau, kad man patiktų lįsti į karo frontą vien dėl nuotraukos, taip pat šaltą žiemą braidyti po ežerą bandant paruošti reportažą apie dūstančias žuvis.
Negalėčiau dirbti stiliste bei interjero dizainere. Nes man patinka ryškios ir rėksmingos spalvos. Kaip aš rengčiau elegantišką damą, pas kurią požiūris, kaip Henrio Fordo: “aprenkit mane kokios norit spalvos drabužiais, bet juodais”. Be to daugelis jų neužsimautų “inkariukų”, o namų neužverstų vežliaraktiniais toršerais ir raudonais paveikslais.
Negalėčiau aš būti ir amatininke, siuvėja, auskarų gamintoja, atvirukų piešėja. Mat man trūksta kruopštumo. Tikrai. Aš galiu sau išsipjauti auskarus katinus. Ir jais labai didžiuotis. Bet negaliu šių parduoti, mat tikrai matau, kad kabliukų kabinimo žiedeliai nelabai lygiai užspausti, o ten vat išpjauta kreivokai…
Negalėčiau būti programuotoja, nes neturiu jiems būdingo algoritminio mąstymo. Tai yra nemanau, kad sugebėčiau nuo nulio išspręsti rimtą užduotį.  Nors gal ir galėčiau, bet čia labai daug mokytis, o tam laiko šiame gyvenime nėra:).
Negalėčiau būti web dizainerė. Mane erzina piešti kompiuteriu. Čia, kaip ir su knygų skaitymų. Man labiau patinka tikros knygos, o ne elektroninės. Piešti mieliau ant popieriaus, o ne ekrane.
Negalėčiau dirbti administratore. Mat aš krūpčioju, kai pradeda skambėti mano asmeninis telefonas, kur ten jau visokie klientai ir svarbūs dėdės. Nu jau ne.
Negalėčiau dirbti aukle, mokytoja ar darželio auklėtoja, nes nu taigi ten vaikai. Vaikai yra fu.
Negalėčiau dirbti veterinare, mat tai tiesiog manęs nežavi ir nejaučiu jokios traukos tokiems darbams. Taip pat nebūčiau ir gydytoja, nes nemėgstu liestis prie žmonių (su keliomis išimtimis).
Ir dar galėčiau vardinti ir vardinti, ir vardinti, ko negalėčiau ar nenorėčiau.
Bet ką gi norėčiau? Kartais galvoju, kad galėčiau būti aktore. Bet na patys suprantat :)))
Norėčiau rašyti knygų apžvalgas. Bet už pinigus nėra kur pas mus to daryti, tad šį norą realizuoju sau 🙂
Vat pažiūrėjau vieną filmą ir teigiu, kad norėčiau rašyti straipsnius “kaip” tema. Kaip sutaupyti pinigų, kaip susirasti/prarasti vaikiną, kaip pasipuošti, kaip nusipirkti kompiuterį. Ar tai žurnalizmas? Nežinau, bet manau galėčiau/norėčiau pasireikšti daugeliu temų. Galėčiau/norėčiau kokiame moteriškame žurnale atsakinėti į skaitytojų laiškus: “koks tušas geriausias”, “kodėl manęs nemyli kaimynas”, “kodėl katės sako miau?”, “ar madingi baldų apmušalai?”, “kiek rulonų tapetų pirkti 30kv metrų kambariui”. Ir taip toliau! Bet nėra tokių darbo vietų! Temos “kaip” yra verčiamos iš užsienio, atsakymų-klausimų iš vis nebūna arba jie labai jau tiksliniai.
Gal net norėčiau pabandyti kokioj reklamagentūrėje kurti tekstus, bet gi žinau, kad ir kokių minčių turėčiau nesu tokia greita, kaip reikėtų, be to iš kuklumo niekada nepraeičiau pokalbio dėl darbo, kuris dažniausiai nesusijęs su tolimesne veikla.
Manau dar yra šimtai variantų, kurių aš norėčiau, bet pati nežinau. Neseniai su d. prisiminėme, kaip aš žurnale darbinausi “aaa, nu ką žinau, niekada nebandžiau ir niekada net nebuvau pamąsčiusi apie tai, bet o kodėl nepabandyt, gi neskaudės”. Nu ir visai gerai sekėsi, pripažinkim.
Tuo pačiu paminėsiu, kad šiuo metu dairausi mokamo darbo. Reikalavimai: jei moka mažai, tai ir darbo diena neturi būti pilna :)) Arba darbas namuose. O antras reikalavimas – įdomumas. Tik tiek. Gi matot, neplėšikauju ir prašau, tik kad man įdomu būtų 🙂 Rašykit, jei turit ką pasiūlyt. Miau.