Kokosų aliejus kietas vasarą nebūna

Bet dabar jis kietas. Išvados?

Kai buvo karšta karšta manęs klausė ar taip jau man gera. Tada buvo gal tik antroji diena, kai jaučiausi visur limpanti. Ypač prie mūsų odinės sofos. Nebuvo gera. Bet jei yra kažkokia gerumo skalė, tai tikrai anas jausmas buvo daug geresnis už šį – vidur liepos šąla kojos ir tenka prisiminti vilnonkojines. O aš vasaros laukiu tam, kad galėčiau būti basa, kad galėčiau dėvėti gražiausias sukneles, kad galėčiau geibti prilipusi ant sofos ir svajoti apie ledus, kad galėčiau skaityti balkone. Ir dabar galiu. Bet paltukas yra aukštai užkeltas.

Ar skundžiuosi? Ne! Tai tik oras, kuris man nepatinka. Bet yra gausu dalykų, kurie man patinka: chna kvapas ant plaukų, psichinių herojų rašytoja, mėlynas ir žalias nagų lakai, nektarinai, dovanos, kava, karštas vanduo, atvirukai, melisos arbata.

Bet taip, na… širdies kertelėje aš vis svajoju apie šilumą.

2111

Važiuoji grybauti – turi žinoti vietas. Mes nežinome. Todėl prisirinkome voveraičių kažkieno kito vietoje. Užsuko į svečius vokietis. Truputį (smarkiai) nustebo, kai pasakėme, kad buvome grybauti. Kad važiavome specialiai. Spėju civilizuotuose kraštuose nesvarstoma iš kur grybai atsiranda parduotuvėje. Ir kad kažkas nemokamai eina ir renka, žodžiu, griauna ekonomiką.

Kita tema. Mieste labai daug keistų porų. Merginos išsipuošusios: ilgos iki žemės arba itin trumpos suknios, aukštakulniai. O jų vaikinai su adidas maikėmis ir šortikais. Na atrodo taip, kaip maniškis kai lekia pabėgioti. Nekomentuoju, o tik pastebiu.

Ir aš pati sau trukdau gyventi. Nebesusitvarkau su plaukais, svoriais, oda ir visais kitais dalykais. Ir sau ir kitiems kliūnu. Nėra “ledinės” išvaizdos, nėra ir gyvenimo.

Taip va ir gyvenam.

Žmonių supračius

Paštas paskelbė konkursą. Teksto daug, bet esmė tampa aiški perskaičius pavadinimą. O štai čia yra konkursantų galerija.

Apie ką aš čia norėjau? O taigi apie žmonių supratimą kas yra atvirukas. Man tai labai patiktų ta ledi ant mašinos kapoto. Taip pat ta porelė su blindos alumi. Tikrai tokius pirkčiau, būtų kuo draugus nudžiuginti gimtadienio ar kokia kita proga. Ir čia kaip pagalvoji, tai gal ir ne taip jau blogai yra kačiukai tarp gėlių.

Tingulingu nuotrupiai

Priešais. Keturi vyrai dažė vieną nedidukę elektros skydinę. Triukšmo buvo ir keiksmų buvo tiek, kad galvojau futbolo komandos fanų kas po langais pažėrė. Dažė visą dieną. Keturiese. Rimtai. Ne tas atvejis, kur vienas daro, o trys vadovauja. Nedidukę tokią skydinę. Voleliais visi po kamputį. Taip tylu buvo kai išvažiavo. Solomonai dar neatrado :).

Dieną tenka kovoti su Etoške. Etukai, negulėk kur saulutė šviečia, negalima, perkaisi!!!

Šiemet dar nesimaudžiau.

Cituoju save iš feisbuko sienos: “Nesuprantu, kaip čia taip JAU prabėgo pusė vasaros. Ir nesuprantu, kodėl žiemą niekada nebūna to jausmo, kad JAU prabėgo pusė žiemos.”

Man reikia jūreiviškai dryžuotos ilgos suknelės.

2099-tasis

Kai ilgą laiką svajoji apie ledus tai pagaliau jų gavęs kaip ir nebenori. Ilgą laiką norėjau gyventi kur nors centre/senamiestyje/aplink. Gyvenu. Ar nebenoriu? Noriu noriu noriu!  Bet šiek tiek jaučiu sąžinės graužimą, kad neišnaudoju. Kažkaip kartais tingisi. Su pižama ir šlepetėmis iki konteinerio nebėgsi. Vienok gi miestas 🙂 Bet anksčiau pasitrinti senamiestyje būdavo įvykis, išsiruošimas, galvos sukimas kaip vėlų vakarą reikės grįžti atgal, dabar gi tik išėjimas 500m į rytų pusę :). Noriu sau pasižadėti bent jau neprap*sti likusios vasaros. Daugiau naktų, paskaitinėjimo mieste, žmonių stebėjimo, galu gale kojų deginimo balkone.

Vakare. Aš ir jis:

– Ei, katelės sakė, kad jos dar alkanos – sako jis, po to kai pašėrė kateles širdelėmis.
– Na neduok, joms reikia dietos… – sakau aš. – Nematai, kad visos trys tavo moterys nutukusios? 😀
– Tai ką aš padarysiu, kad esu išmokytas mylėti per maistą…
– Ai, aš būčiau laimingesnė jei marintum mane badu ir maisto nerodytum.
– Pasakyk mano močiutei.

Va taip va.

Papurtykite mane.

Buvome Berlyne. Buvo linksma

Tai jau kažkada gyriausi, kad keliausime į Berlyną. Taip susiklostė todėl, kad labai labai norėjau prie lietuviškos jūros, bet gi mes su ja esame paraleliniuose pasauliuose. Kadangi jau nuo vasario mėnesio dėjosi mistiniai dalykai trukdantys nukakti tuos kelis šimtus km, tai spjovėme į tą reikalą ir iškarto išlindo “Simple Express” reklamos siūlančios gana pigiai nukeliauti į Berlyną. Jamam šitą reikalą. Keliavome dviese. Aš ir žiedo draugas 🙂

Išvažiavome 22.30 Lietuvos laiku.

Autobusai

Autobusai geltoni ir gražūs. Iš tolo matosi stotyje. Štai čia galima paskaityti kokias paslaugas žada. Realiai tai internetas veikia tik Lietuvoje, taigi mažą kelionės, kuri trunka virš 17h, dalį. Bet žvaigždutės apie tai įspėja. Kompiuteriukai žadėtieji buvo. Su žaidimais ir filmais. Tik va ausines tai reikia pirkti už 2 eurus. Čia jei užsimanysi filmus žiūrėti. Karštų gėrimų, o juo labiau maisto tai nebuvo. Trūko kavos :). Labai. Tiesiog lomkės buvo prasidėję. Oro kondicionavimo sistema veikė be priekaištų. Kai grįžinėjome. O štai pirmyn… Iš pradžių visi kepė ir prakaitavo, kol kažkas nepaklausė ar taip turi būti. Tada visi baisiausiai šalo, tada vėl kepė. Bet šiaip tai neblogai. Vairuotojai mandagūs, paslaugūs ir matosi, kad labai stengiasi. Tad su “Simple Express” tikrai ir vėl važiuočiau. Beje, aprašyme rašo, kad bilietą galima nusipirkti autobuse. Neapsigaukite. Nė velnio negalima!

Apsigyvenimas

Nuskilo mums. Taip jau susiklostė, kad per gerus ryšius mes apsistojome pas vokietį, kuris puikiai kalba lietuviškai, beto turėjo išvažiuoti ir gavome butą vien tik sau. Senovinį, aukštomis lubomis, mediniais laiptais laiptinėje, uždaru kiemu ir bažnyčios varpais. Susisiekimas S ir U Bahn’ais superinis. Keturios žvaigždutės.

Internetas

O nuo jo mes ilsėjomės. Tiesa Vokietijoje jau yra ryšio :). Pvz., autobusų stotyje. Nemokamo. Buvo ir pas mūsų šeimininką. Bet kompiuteris nenorėjo bendrauti. Tai spjovėme ir tiesiog ilsėjomės. Ir buvo labai gerai. Niekas čia nesugriuvo.

Ką mes veikėme?

Važinėjomės traukinukais. Taip vadinome tuos U ir S. Aš kaip koks tunelinis zuikis informaciją, kad S važiuoja viršuje, o U po žeme, suvirškinau tiesiogiai ir tada krykštavau vis, kai S palįsdavo po žeme, o U važiuodavo viršuje. Nuolatos juokavome, kad kaip tikri suvalkiečiai, kad jau nusipirkome dieninius bilietus tai jau pirmyn atgal. Bet tai ką. Faina.

Penktadienio popietę išlipę iš autobuso ir susivokę žemėlapyje nuvažiavome iki stotelės šalia kurios gyvensime. Nusipirkome vienkartinius bilietus ir kaip kokie kaimiečiai neradome traukinuke komposterio. Po to mums paaiškino, kad pasižymėti reikia stotelėje, tokiame stulpelyje. Kadangi iki susitikimo su buto šeimininku buvo dar daug laiko tai pavalgėme ir užsiropštėme kažkokiame parke (“Volkspark Humboldthain”) į seną fortą ir pasigrožėjome miesto panorama. Pasėdėjome ir pažiūrėjome, koks yra atsipalaidavęs jaunimėlis. Niekas nedraudžia gerti viešose vietose ir kaip jie penktadienį kultūringai parke gurkšnoja alų. Tai va. O tada ėjome miegoti 🙂
Šeštadienį prabudome 6 ryto ir išsiruošėme į miestą. Atvažiavome prie TV bokšto į kurį planavome eiti. Bet dar buvo uždaryta.

Pasivaikščiojimo žingsniu  nupėdinime iki Brandenburgo vartų. Pakeliui apžiūrėdami kitus gražius dalykus. Pvz., vamzdžius.

Mėgavomės tuo, kad turistai dar miega. Miestas tuščias, ramus… Nupėdinome ir iki traukinių stoties. Tai mano mėgstamiausia vieta visuose miestuose :). Sugalvoję pavalgyti nukakome į preiferijas. Tais pačiais traukinukais. Ten radome sendaikčių turgų, kuris man paliko labai labai gerą įspūdį. Žinote Kalvarijų turgaus gale tą chlamyną? Tai va toks pats, tik kokius dvidešimt kartų didesnis, o pardavėjai ne pusbomžiai, o normaliausi. Prekės, nuo kiniškų šudukų iki tikrai brangių senų baldų, technikos, rūbų. Nuostabu.

Žodžiu trankėmės pirmyn atgal, po centrą ir įvairius rajonus. Į muziejus nėjome. Na nes… Prisižiūrėjau jau monaliząfotografuojančiųturistųLuvre. Bet buvome pažadėję ir net tam reikalui finansuoti, kad pakilsime į TV bokštą. Gerai jau. Ten su nuotykiais. Nusiperkam bilietą ir liepia žiūrėti į ekraną. Ten turi pamatyti savo numerį ir lipti prie liftų. Laukimo trukmė apie dvi valandas. Nusprendėme parvažiuoti namo ir šilčiau apsirengti. Grįžtame – praleidom savo laiką. Lakstome, klausinėjame gi darbuotojų ką daryti… O jie atsako – žiūrėti į ekraną. Gi sakom, praėjo mūsų laikas, ką daryti. Žiūrėti į ekraną. Į ekraną nežiūrėjome, ėjome prie lifto. Praleido. Na o bokšte… Ką žinau. Pramoga neverta savo kainos.

Naktinis Berlynas

Daug tikėjausi, tai nuvylė. Jei nesi iki 25m ir jei nesi girtas, tai jautiesi išsišokėlis :). Bet nors kažkaip nėra nesaugumo jausmo. Pasibastėm, pasivažinėjom traukinukais 🙂

Apranga

Aš boikotuoju kelnes, todėl kelionę atlaikiau tik su suknelėmis. Ir ką. Patogu (autobusui rinkausi nesiglamžančią), gražu. O berlyniečių yra įvairių. Kaip ir kiekvienoje sostinėje, ar ne? Mačiau labai labai daug gražiai apsirengusio jaunimo. O vat stambesnės merginos rengiasi baisiai. Labai baisiai. Plonos ir kūno spalvos timpės ant 100kg sverenčios merginos, kuri savo užpakalaičio nepridengė net pusėtino ilgio maikele, žinote, rodo ne tai, kad ji kompleksų neturi, o tai, kad estetikos suvokimas išnykęs, kaip dūmas :). Kas nustebino – labai daug tatoo (ir vėl ir vėl ir vėl sužadino man norą) ir labai madingas pirsingas. 90% matytų vaikinų (16-35m) (ne arabų)  turi auskarų. Ir dar spalvoti plaukai. Ryškiai žali, mėlyni… Ir ne vienas du žmonės, kaip kad pas mus, o daug daug.

Knygos

Jie skaito daug. Metro. Parkuose. Ir mes skaitėme. Vežėmės dvi knygas, jas perskaitėme, apsikeitėme ir toliau skaitėme :). Mačiau daug knygų išpardavimų, kur visos kainavo po 1-2 eurus. Gaila, kad neskaitau vokiškai.

Maistas

Buvom neoriginalūs ir siaubėme kebabines. Visas dienas. Tai kad kebabai pas juos net nepanašu į tai, ką duoda pas mus. Ir kiek daug šviežių daržovių!!! Kelionei atgal dešros ir duonos nusipirkome rusų markete. Netyčia. Bet buvo keista :). Maisto kainos mažai skiriasi nuo mūsiškių. Bent jau ne tiek kiek algos :).

Nuotykiai

Patekome į gėjų paradą. Buvo žiauriai linksma ir gražu. Visi tūsinasi, jokių Gražulių. Gėjai persirengę jūreivukais, fėjomis, retro stiliaus poniomis. Fainai. Man patiko.

Išlaidos

Visa kelionė +- mums kainavo apie 666 litus. Iš jų:

108lt už kelionę dviems žmonėms nuo Vilniaus iki Berlyno ir atgal;
102lt už vienkartinius ir dieninius bilietus U ir S banams.
82Lt už pakilimą į TV bokštą.
64Lt už parsivežtus atvirukus

Keletas parsivežtų smulkmenų (žalias akių tušas, trys padidinimo stiklai, automobilio valytuvai), ausinės autobuse, apsilankymai tualetuose (jie ten kainuoja 1 eurą ir kai kur pusę), kasdieninis valgymas kebabinėse ir saldėsių kavinėse+pirkiniai vakarui marketuose (alus, čipsai, braškės, persikai, maistas kelionei namo). Netaupėme. Bet manau visai neblogai gavosi už 2,5 paros tokiame didmiestyje atostogaujant.

Buvo ir juokingų dalykėlių (užpakalių graibymas, Markso pasekėjai su burbulų arbata, netyčinis patekimas į metro traukinio depą-garažą(?) ). Ašarojau iš juoko. Bet gal juos papasakos kažkas kitas?