Kai ilgą laiką svajoji apie ledus tai pagaliau jų gavęs kaip ir nebenori. Ilgą laiką norėjau gyventi kur nors centre/senamiestyje/aplink. Gyvenu. Ar nebenoriu? Noriu noriu noriu! Bet šiek tiek jaučiu sąžinės graužimą, kad neišnaudoju. Kažkaip kartais tingisi. Su pižama ir šlepetėmis iki konteinerio nebėgsi. Vienok gi miestas 🙂 Bet anksčiau pasitrinti senamiestyje būdavo įvykis, išsiruošimas, galvos sukimas kaip vėlų vakarą reikės grįžti atgal, dabar gi tik išėjimas 500m į rytų pusę :). Noriu sau pasižadėti bent jau neprap*sti likusios vasaros. Daugiau naktų, paskaitinėjimo mieste, žmonių stebėjimo, galu gale kojų deginimo balkone.
Vakare. Aš ir jis:
– Ei, katelės sakė, kad jos dar alkanos – sako jis, po to kai pašėrė kateles širdelėmis.
– Na neduok, joms reikia dietos… – sakau aš. – Nematai, kad visos trys tavo moterys nutukusios? 😀
– Tai ką aš padarysiu, kad esu išmokytas mylėti per maistą…
– Ai, aš būčiau laimingesnė jei marintum mane badu ir maisto nerodytum.
– Pasakyk mano močiutei.
Va taip va.
Papurtykite mane.
purtu purtu
Nepabusk.