Bet dabar jis kietas. Išvados?
Kai buvo karšta karšta manęs klausė ar taip jau man gera. Tada buvo gal tik antroji diena, kai jaučiausi visur limpanti. Ypač prie mūsų odinės sofos. Nebuvo gera. Bet jei yra kažkokia gerumo skalė, tai tikrai anas jausmas buvo daug geresnis už šį – vidur liepos šąla kojos ir tenka prisiminti vilnonkojines. O aš vasaros laukiu tam, kad galėčiau būti basa, kad galėčiau dėvėti gražiausias sukneles, kad galėčiau geibti prilipusi ant sofos ir svajoti apie ledus, kad galėčiau skaityti balkone. Ir dabar galiu. Bet paltukas yra aukštai užkeltas.
Ar skundžiuosi? Ne! Tai tik oras, kuris man nepatinka. Bet yra gausu dalykų, kurie man patinka: chna kvapas ant plaukų, psichinių herojų rašytoja, mėlynas ir žalias nagų lakai, nektarinai, dovanos, kava, karštas vanduo, atvirukai, melisos arbata.
Bet taip, na… širdies kertelėje aš vis svajoju apie šilumą.