Niekiviskmėjinėjimai

Ukmergėje labai gerai. Ant galvos nelipa alkani žvėrys. Miesto kraštas prie miško: eismas minimalus, tyla, oras geras. Puiki sanatorinė vieta gerai išsimiegoti. Atostogų pabaiga.

Kodėl Praha?

Prahą įsimylėjau pirmą kartą žiūrėdama “Aštuonkojus iš antro aukšto”. Šiandien aš net nepamenu ar ten tikrai buvo Praha. Bet gi Praha, ane? Labai jau man tada patiko. Kažkas ten. Kas dabar beprisimins? Taip šis miestas, kuriame buvo visi kas tik netingėjo, išskyrus mane, aišku, įsirašė į svajonių miestų ketvertuką. Tai va, jis yra antrasis aplankytas iš to sąrašo. Patiko. O kam nors nepatiko?

Continue reading “Svajonių Praha”

Skundžiasi čia žmonės, kad mano blogas tuščias ir ramus. Nieko nerašai, sako. Man tai atrodo, kad rašau. Gi ir apie grikius pasakojau ir dar ten kažką. Nu ką aš kalta, kad ką nors papostinti į feisbuką yra greičiau ir patogiau, nors jis man ir nepatinka? Bet tai nu galiu ir pakartoti.

1. Man labai patinka kai vasarą būna karšta, nes tada nė kiek nesinori sėdėti namuose. Norisi kur nors varyt, ką nors daryt ir reikia sugalvoti ką.

2. Labai patinka Geocashingas, nes jis čia labai pagelbėja kai reikia sugalvoti kur ir ko.

Ir ta proga šiandien brovėmės pro krūmynus, lipom per akmenis, kėlėmės per upelį ir ieškojom visokių ten lobių. Nuostabu, nes be geokęšingo tai tik pažiūrėtum iš tolo, ak koks gražus kriokliukas, ir viskas tuo pasibaigtų. Beje, aš nebuvau buvus Verkių parke. Cha cha.

O štai kitoje nuotraukoje salyklo arbata. Čia ėjom į mėgstamiausius kinus valgyti ir ten kažkaip reklamavo tą arbatą, tai mes ir užsisakėm. Pažiūrėjom, kad tai užplikytas salyklas, tada prisiminėm, kad rūsy pilnas maišas dar nuo alugamybos laikų ir va. Geriu dabar. Labai skanu. Jau planuoju kaip ryt darysiu šaltą gėrimą.

Na ir dar tapau tikresnė raudonplaukė nei lyg šiol buvau, bet internete paskaičiau, kad dažų spalva yra “limited edition” tai tikrai galvoju ar tik nereiktų eit ir susipirkt bent metams?

Taigi ir aš sugalvojau tai padaryti! Vieni bėga maratonus, aš galiu sugalvoti savo maratoną.

Tik aš netikiu svorio metimu laikantis dietos, todėl man tai yra daugiau valios patikrinimas. Valios ugdymui, nes negaliu praeiti pro visokius beverčius skanėstus. Reikia kirsti sau per rankas. Taip ir sugalvojau penkias darbo dienas būti griežtesnė sau. Aš manau, kad visi tie “reikia savęs neskriaust”, “reikia save mylėt”, “nereikia savęs kankint” yra vos vos saviapgaulė. Kerti picą ir myli save. Bet truputukas pergalės irgi malonumas, ar ne? Juk galiu 5 dienas valgyti vien grikius? Negi čia sunku? Visi gali!

Dietos esmė: valgyti galima tik plikytus grikius. Išgerti galima iki litro kefyro. Daug vandens. Jei labai norisi galima, bet nepatartina suvalgyti iki 2 vaisių. Tai sakau, o kodėl ne.

Prieš pradėdama pasisveriu. Tokia tiesa, jau 10 metu sveriu apie +-2 kg tiek :). Kadangi svėriausi ne pačiu geriausiu mėnesio metu, tai dabar labiau plius nei minus.

1 diena. 200g (sausų grikių) ir 800g kefyro. + mangas. Taip pat mano rytinė nuodėmė – kava latte. Pienas plaktas, bet be cukraus.

Nebuvo labai sunku. Nors parduotuvėje norėjau ir braškių ir bulkučių. Vakarop truputį svaigsta galva, bet aš to nesieju su grikdiete, nes milijonus kartų buvo vienadienių nedavalgymų gi. O pagal mane dienos racionas yra apie 1200 – 1300 kcal (grikiai plius kefyras yra lygiai 1157 tai dar mangas ir kava su pienu), tad numirt badu negresia.

2 diena. Svoris -1kg. Nemanau, kad tai dietos įtaka, nes +-2kg pas mane visada, kiek tik užlipu ant svarstyklių :). Šiandien suvalgau tiek pat grikių kiek dieną prieš tai. Kefyro tiek pat, + mangas. Šiandien vis dar svaigsta galva, bet grikiai valgosi gana lengvai. Visgi su šiokiu tokiu pavydu pažiūriu, kaip G. lapnoja kiaušinius su batonu. Batono pavydžiu :).

3 diena. Svoris -600g nuo vakarykščio. Na štai. Grįžom į tą maždaug -2 ir daugiau jokių pokyčių apart kelių gramų aš šioje srityje nesitikiu. Juolab, kad pagal mėnesio ciklą kaip tik dabar ir turi būti tie -2. Grikių ir kefyro suvartoju tiek pat. Vaisių neturiu, į parduotuvę nenoriu, tai sugraužiu pusę agurkėlio. Taip pat išgeriu papildomą kavos su pienu stiklinę, tik pieno per pus mažiau nei paprastai. Cukraus aš ir šiaip nevartoju. Vis dar esu kažkokia apspangusi, bet čia jau labiau lietaus įtaka, o ne grikių. Vakare iš parduotuvės atsinešu obuolį rydienai. Su žvėrišku pavydu žiūriu, kaip G. valgo vaisių asorti :).

4 diena. Svoris -200g nuo vakarykščio. Na štai, viskas kaip ir sakiau apie tą svorį. Nespėjus ateiti pietums G. pasiūlo darbo reikalais pasivažinėti iki Anykščių. Tai ant smūgio bandau suvalgyt bliūdą grikių, visą laiką galvoju, kad apsivemsiu nuo jų. Kelionė buvo ilga, greitkelyje kamštis dėl avarijos. Pagavau save galvojančią, kad toliau nuo namų daug lengviau su tais grikiais. Vežiojuosiu obuolį. Degalinėje išgeriu kavos. Po to grįžtam, kol laukiu G. ofise man dar pasiūlo kavos. Taigi kavos diena. Pradedu jaustis alkana, damušu savo dienos grikius, vėl pradeda svaigti galva. Po avarijos vaizdų labai sunku užmigti.

5 diena. Svoris dar -100g. Nuotaika pakylėta, nes kankintis liko tik iki ryt ryto. Ne, aš neplanuoju apsiėdimo, bet net ir koks bananas man atrodo kaip svajonė. Beje, galva vis dar svaigsta. G. bandė įkalbėti mesti tą dietą, nes nu negalima jei yra tokie šalutiniai poveikiai, bet man jau azartas, noriu užbaigti savo užsibrėžtą tikslą. Bet nesakau, kad negundo 🙂
Pietums išgeriu antrą kavos. Grikių nenoriu. Visgi suvalgau šiek tiek su kefyru. Iš parduotuvės atsinešu obuolį. Su meile suvalgau. Galva svaigsta.
Galiausiai maratono neįveikiu. Nebegaliu panešti tos svaigstančios galvos. Išeinam pas kinus valgyt žuvies. Fail finito. SKONIS nuostabus.
Galvos svaigimą susieju su spaudimo sumažėjimu, kurį galėjo įtakoti druskos atsisakymas. Taigi, kovą su valia pralaimėjau.

 

Sekmadienis. Didelis ir rimtas balius. Švenčiame aštuoniasdešimtmetį. Vienmečiai senoliai dainuoja, kiloja tostus, juokauja apie antrą galą. Dauguma jų – klasiokai. Ar daug turite klasės draugų, su kuriais bendrausite iki 80 metų? Įvertinkite, kad kontaktus galite palaikyti feisbukais, elektroniniais laiškais ir pan.

Bėgiojimai. Susitikimai. Labai linksma darbinio susitikimo metu naujam verbuojamam žmogui sakyti: tai G dirba su G vienam darbe, S su G kitam darbe, ir dabar gal va visi dirbsim kartu trečiam darbe :). Voratinklis. Kūryba, gamyba, procesas.

Vienos elektroninės parduotuvės vadovas nuolatos giriasi, kaip jų aptarnavimą giria klientai. Visada man kyla klausimas, o kas yra geras aptarnavimas elektroninėje parduotuvėje? Man tobuliausias ir geriausias yra nematomas. Tai yra atėjau ir nieko netrukdoma (pvz., viename knygyne iššokdavo kažkokstenblelangelis, kuriame manęs klausdavo gal padėti ką nors išsirinkti, su garsu tas langelis iššokdavo. Uždarydavau knygyną iš karto) apsipirkau. Jokių netyčinių “naujienlaiškių” (taip, dedu į kabutes, nes šiaip tai turėtų vadintis spamu, šlamštu ir pan) užsiprenumeravimų, jokių ten skambučių po laiko su klausimais kaip ten sekėsi ir ar patiko. Kurjeris turi būti nuovokus ir neskambinti 10 kartų stovėdamas prie laiptinės su klausimu, o tai kur man eiti.

O visai greitai teks susidurti su garantiniu aptarnavimu. Čia ir pamatysim kaip gi įvertinsime parduotuvę, kurioje perkame dažniausiai.

Ir vėl vasara man melancholiška. Ilgasis šaltasis metas įvarė depresijos, kad trumputė ir visai nekaršta vasara nespės konpensuoti. Sako jau yra grybų, o savaitgalį kaip tyčia žada lietų. Bet gi vovieraitės su svogūniukais ir bulvikėmis. mmm

kai jau gal dešimtą kartą pradedi skaityti Murakamio knygą. Šį kartą užteko akimis perbėgti turinį.

Pažiūrėjau savo instagramą. Šunys, katės, maistas. Dora hipsterė, ne kitaip.

Šiandien narkatukai sakė, kad labai patinka mano tatuiruotė. Iš pradžių sakė rusiškai, kai nereagavau tai dar ir lietuviškai pakartojo. Vistiek nereagavau. Nemandagi mergaitė.

O jei ne hipsterė, tai gal fyfa? O tai vis pagalvoju apie gelinį nagų lakavimą.

Kaip gyvenat?

1.

Buitinis pokalbis internetu:

Salomėja: nulūžo batų dėžės dangtis 🙁
G: čia kaip taip? 😀
Salomėja: kaip kaip. va taip: blumt
G: nu gerai 😀
ta proga reikia ten perdaryt
nes nu nafik
kai su prožektorium turi knistis kaip šachtininkas, kad batus rastum du vienodus
Salomėja: taip

 

2.

Įdedu skelbimą. Parašau kainą. Sulaukiu žinutės: “kokia galutinė kaina?”.

Nu blyn, tai jau viską už jus padaryt reikia, net pasiderėt su savim?

 

Ta proga, kad man grįžo technologijų džiaugsmas gi per dvi dienas mano rankose ir naujas telefonas, ir naujas planšetas. Telefonas kaip telefonas, o tabliukas apskritai gi naujovė veik nečiupinėta.

Juokingoji dalis gi, kad iš anksto buvo aišku, kad reikia dviejų tokių aparatų. Na tai manėm, kad pažiūrėsim vieną ir nuspręsim dėl kito. Pažiūrėjom. Vos iš dėžės ištraukėm paaiškėjo, kad reikia dar vieno čia ir dabar.

Pasekmė. Sėdim va sekmadienio rytą lovoje ir tapšnojam vienodus tapšniukus.