Niekiviskmėjinėjimai

Šiandien kažkokia grožiui dedikuota diena (pirma foto – mainų dėžutė).

Bibliotekoje renkuosi knygas ir girdžiu kaip darbuotoja klausia merginos:

– Ko ieškot?
– Jo Nesbo, – atsako ji.
– Baikit, mes niekada neturim Jo Nesbo. Šiaip tai visas knygas turim, bet niekada neatsilaisvina, tik  užsakomos.

Po kiek laiko mergina klausia:

– Gal galit ką panašaus rekomenduot?
– Į Jo Nesbo? Na imkit tą, štai taip, tą..

Ir nurodo merginai L. Kepler “Ugnies liudytoją”.

Čia jau įsikišu aš:

– O! Šita tai labai gera, bet žinokit, kad čia trečia dalis tik.

Bibliotekininkė piktokai:

– O koks skirtumas? Galima ir taip skaityti.
– Na galima, bet gal įdomiau iš eilės, dabar ten veiksmas vyksta, o priešistorę tik numanyt reikia… – nedrąsiai prieštrauju.

Bibliotekininkė ir toliau piktokai:

– Visai čia nesvarbu. Mes net neturim Hipnotizuotojo. Va Gerritsen irgi išleista visaip…

Aš vėl nedrąsiai prieštarauju:

– Taip, aš irgi pradėjau nuo vidurio, po to skaičiau pradžią, po to vėl vidurį. Bet vistiek įdomiau kai viskas nuosekliai, o tai vienoje knygoje detektyvės vaikas jau paaugęs, kitoje dar tik būsimą vyrą susitiko, gydytoja irgi ten visokių šeimos ir meilių istorijų turi…

– Nesvarbu! – vėl sako bibliotekininkė.

Nesvarbu tai nesvarbu. Užtat aš ir nemėgstu jokių diskusijų apie knygas, pristatymų, susitikimų su autoriais. Mėgstu tik skaityti.

Tad šiandien parsinešiau truputį magijos, truputį komedijos ir truputį apokalipsės.

 

Įdomu ar būna kokie nors drąsos ir pasitikėjimo savimi kursai? Nes aš tai visai jau. Užsimaniau  pauostyt kvepalus Sarmoje. Tiesiog aš labai ieškau kvapo. To. Ir tie kvepalai pagal aprašymą atitinka. Na ir užmačiau išrikiuotus. Užėjau į Sarmą, galvoju pauostysiu, bent sužinosiu ar tikrai man liptų. Esmė tame, kad žinau jog jų nepirksiu, nes tiesiog nepigūs. Neturiu tiek kvepalams dabar, ir greitu laiku neturėsiu nes taupau kai kam kitam. Ir štai tas žinojimas, kad nepirksiu atima iš manęs visą pasitikėjimą. Kai priėjus prie kvepalų į mane sužiūra apsauginis ir dvi konsultantės aš tik apsimetu, kad šiaip va pažiūrinėjau ir išeinu. Et. et.

O kol nepaklausėt neesminio klausimo, tai va:

Aha, prabėgo jau du metai be alkoholio. Apie pirmas metines rašiau čia.

Žinote, per šiuos antrus metus atsirado naujų žmonių gyvenime ir tikrai yra tekę išgirsti klausimą “o kodėl nusprendėt negerti?”. Nesinori su visais atvirauti, nes pagrindinė priežastis yra alkoholizmo pripažinimas. Tai pasakius gali sulaukti kreivų žvilgsnių. Nes gi ką čia nusišnekat, kokie jūs alkoholikai! Neigimas. O gal galvoje nusipieštas kiek kitoks alkoholiko vaizdas: purvino, nesipraususio, geriančio parkeliuose vynelį. Bet vikipedija sako:

Alkoholizmas – liguistas potraukis (priklausomybė) gerti alkoholinius gėrimus. Kitaip alkoholizmas gali būti apibrėžiamas kaip alkoholinių gėrimų vartojimas, trikdantis normalų žmogaus asmeninį, šeimyninį, socialinį ir darbinį gyvenimą.

Na aš galiu pasakyti, kad normalus asmeninis, šeimyninis, socialinis ir darbinis gyvenimas buvo smarkiai, oi smarkiai trikdomas. Beveik kas rytą galvodavau, kad daugiau niekada, o kas vakarą būdavo labai lengva pasirašyti “ant alaus su draugais”. Kaip ir kiekvienas priklausomybės nepripažįstantis žmogus, sakydavau sau, kad galiu mesti bet kada. Ir nemesdavau. Nes nieko tokio paragauti naujo juodo, naujo balto, lengvo lambrusko, parduotuvėje atsiradusio čekiško, lauktuvių parvežto daniško… Juk visada galima sustoti. Ir niekada nesustoji. Ir grįžti į parduotuvę, jei vakarėliui nenupirkai gėrimų, nors negrįžtum jei pamirštum čipsų. Juk taip?

Kol nesusiėmėm.

O metus gerti, mėnesį ar du, kažkaip nelabai pasimato pokyčio. Na, nergeriu, oi koks aš šaunuolis, tačiau po dviejų metų jau gauni daugiau vaizdo. Ir drąsiai galiu pasakyti, kad gyvenimo kokybė afigienai pagerėjo. Asmeninis, socialinis, darbinis gyvenimas – viskas ėmė kilti. Ir regis nieko keisto. Juk nebereikia trečdalio savo gyvenimo skirti bandymams grįžti į gyvenimą “iš po vakar”, nebetenka dar trečdalį skendėti svaigulyje. Natūralu, kad gauni šviesaus proto ir laiko įgyvendinti tam tikrus tikslus.

Per šiuos metus nutiko toks įdomus reiškinys, kuris dažnai siejamas su nemažu kiekiu bent jau šampano – vestuvės. Ir nieko. Praėjo blaiviai, nes dabar yra nealkoholinių šampanų (nevaikiškų), jei jau norisi rankoje taurę su burbuliukais palaikyti. Svečiams pirkome alkoholio, tačiau kažkodėl jis visas liko, kai tuo tarpu nealkoholinis “alkoholis” buvo suvartotas. Ačiū, Švyturiui, kuris pagamino “Baltą”, ar pastebėjot, kaip dažnai jo lentynos būna nušluotos?

Kas ten dar? Taip, aš bijau kada nors susigundyti alaus bokalu (na tik vienas bokaliukas, kas čia tokio, gi tik paragausiu ir viskas) ir vėl paskęsti miglose. Todėl kiekviena tokia sukaktis yra šventė. Valio!

Daug meilės, daug kavos, daug skanėstų, šiek tiek filmų!

Truputį daugiau dėmesio vienas kitam. Visada mėgau šią dieną. Kaip ir daugelį kitų. Paprastų, ar sukaktuvių, ar šventinių, skubių, ar ramių.

Myliu!

 

P.S. Žinote, man labai keista šiuos kasdienybės trumpulius rašyti kas dieną. Soc. tinkluose kažkaip drąsiau. Lyg ir nebijai, kad iš tavęs tikisi ko protingo 😀

Įsitengti normalų virtuvės-svetainės apšvietimą. Done.
Liko tik virtuvė. Tulikas. Vonia. Kambariukas.
Dar langus nusiplaut.

Šiandien įdomių ir savotiškų jausmų diena. Nuostaba, susikuklinimas, norai.

Pažiūrėjau šiandien kiek žmonės turi kosmetikos ir parašiau vyrui, kad noriu apsipirkt ir aš. Jis man pasipasakojo ką gero pats nusipirko šiandien. Aha, sakau, visgi gal susilaikysiu. Kažkas juk turi taupyti :D. Ir tada gaunu mielą laišką, kad viena kosmetikos gamintoja išsiuntė man šiek tiek dovanų. Ir dar tiksliai ko reikia. Džiugu ai va taip va ima ir susiklosto sutapimai nesutapimai.

O dar gavau knygų blogo skaitytojos laišką, kuriame ji pasiguodė, kad nepatiko vieno mūsų mylimo autoriaus knyga. Irgi visai smagu paplepėti.

Stengiuosi nesusirgti.

Ryte buvau sugalvojusi ką jums papasakosiu šiandien, bet nors užmušk, nebeprisimenu. Gal ryt? Tai ta proga atvirukas. Primena kaip noriu vasaros!

Šiandien rytą pradėjau su viltinga ir gera nuotaika. Susipakavau gabalą torto. To kur skanus. Taip pat ir sušių krūvelę. Įsimečiau kavos kapsulių pakuotę (jeee ir darbe galiu gert skanią kavą). Ir eidama pro duris gaunu laišką iš klientės, kad vietoje atvirukų ši paštomate rado vaikiškus drabužius. Super puikus LP Ekspress ir Pašto darbas.
Kaip suprantate į darbą pėdinau jau ne tokios pakilios nuotaikos.
Ir dar kažkas pavogė (gėda pelėda kažkam iš pigu.lt?) nemokamas kapsules turėjusias būti kavos aparato pakuotėje.
O šiaip diena nebloga.