46/366 Biblioteka

Bibliotekoje renkuosi knygas ir girdžiu kaip darbuotoja klausia merginos:

– Ko ieškot?
– Jo Nesbo, – atsako ji.
– Baikit, mes niekada neturim Jo Nesbo. Šiaip tai visas knygas turim, bet niekada neatsilaisvina, tik  užsakomos.

Po kiek laiko mergina klausia:

– Gal galit ką panašaus rekomenduot?
– Į Jo Nesbo? Na imkit tą, štai taip, tą..

Ir nurodo merginai L. Kepler “Ugnies liudytoją”.

Čia jau įsikišu aš:

– O! Šita tai labai gera, bet žinokit, kad čia trečia dalis tik.

Bibliotekininkė piktokai:

– O koks skirtumas? Galima ir taip skaityti.
– Na galima, bet gal įdomiau iš eilės, dabar ten veiksmas vyksta, o priešistorę tik numanyt reikia… – nedrąsiai prieštrauju.

Bibliotekininkė ir toliau piktokai:

– Visai čia nesvarbu. Mes net neturim Hipnotizuotojo. Va Gerritsen irgi išleista visaip…

Aš vėl nedrąsiai prieštarauju:

– Taip, aš irgi pradėjau nuo vidurio, po to skaičiau pradžią, po to vėl vidurį. Bet vistiek įdomiau kai viskas nuosekliai, o tai vienoje knygoje detektyvės vaikas jau paaugęs, kitoje dar tik būsimą vyrą susitiko, gydytoja irgi ten visokių šeimos ir meilių istorijų turi…

– Nesvarbu! – vėl sako bibliotekininkė.

Nesvarbu tai nesvarbu. Užtat aš ir nemėgstu jokių diskusijų apie knygas, pristatymų, susitikimų su autoriais. Mėgstu tik skaityti.

Tad šiandien parsinešiau truputį magijos, truputį komedijos ir truputį apokalipsės.