Aha, prabėgo jau du metai be alkoholio. Apie pirmas metines rašiau čia.
Žinote, per šiuos antrus metus atsirado naujų žmonių gyvenime ir tikrai yra tekę išgirsti klausimą “o kodėl nusprendėt negerti?”. Nesinori su visais atvirauti, nes pagrindinė priežastis yra alkoholizmo pripažinimas. Tai pasakius gali sulaukti kreivų žvilgsnių. Nes gi ką čia nusišnekat, kokie jūs alkoholikai! Neigimas. O gal galvoje nusipieštas kiek kitoks alkoholiko vaizdas: purvino, nesipraususio, geriančio parkeliuose vynelį. Bet vikipedija sako:
Alkoholizmas – liguistas potraukis (priklausomybė) gerti alkoholinius gėrimus. Kitaip alkoholizmas gali būti apibrėžiamas kaip alkoholinių gėrimų vartojimas, trikdantis normalų žmogaus asmeninį, šeimyninį, socialinį ir darbinį gyvenimą.
Na aš galiu pasakyti, kad normalus asmeninis, šeimyninis, socialinis ir darbinis gyvenimas buvo smarkiai, oi smarkiai trikdomas. Beveik kas rytą galvodavau, kad daugiau niekada, o kas vakarą būdavo labai lengva pasirašyti “ant alaus su draugais”. Kaip ir kiekvienas priklausomybės nepripažįstantis žmogus, sakydavau sau, kad galiu mesti bet kada. Ir nemesdavau. Nes nieko tokio paragauti naujo juodo, naujo balto, lengvo lambrusko, parduotuvėje atsiradusio čekiško, lauktuvių parvežto daniško… Juk visada galima sustoti. Ir niekada nesustoji. Ir grįžti į parduotuvę, jei vakarėliui nenupirkai gėrimų, nors negrįžtum jei pamirštum čipsų. Juk taip?
Kol nesusiėmėm.
O metus gerti, mėnesį ar du, kažkaip nelabai pasimato pokyčio. Na, nergeriu, oi koks aš šaunuolis, tačiau po dviejų metų jau gauni daugiau vaizdo. Ir drąsiai galiu pasakyti, kad gyvenimo kokybė afigienai pagerėjo. Asmeninis, socialinis, darbinis gyvenimas – viskas ėmė kilti. Ir regis nieko keisto. Juk nebereikia trečdalio savo gyvenimo skirti bandymams grįžti į gyvenimą “iš po vakar”, nebetenka dar trečdalį skendėti svaigulyje. Natūralu, kad gauni šviesaus proto ir laiko įgyvendinti tam tikrus tikslus.
Per šiuos metus nutiko toks įdomus reiškinys, kuris dažnai siejamas su nemažu kiekiu bent jau šampano – vestuvės. Ir nieko. Praėjo blaiviai, nes dabar yra nealkoholinių šampanų (nevaikiškų), jei jau norisi rankoje taurę su burbuliukais palaikyti. Svečiams pirkome alkoholio, tačiau kažkodėl jis visas liko, kai tuo tarpu nealkoholinis “alkoholis” buvo suvartotas. Ačiū, Švyturiui, kuris pagamino “Baltą”, ar pastebėjot, kaip dažnai jo lentynos būna nušluotos?
Kas ten dar? Taip, aš bijau kada nors susigundyti alaus bokalu (na tik vienas bokaliukas, kas čia tokio, gi tik paragausiu ir viskas) ir vėl paskęsti miglose. Todėl kiekviena tokia sukaktis yra šventė. Valio!
Myliu!!!