Skamba fanfaros, griaudėja plojimai.

Štai ir baigėsi konkursas „Salomėjos blogis“.
Pradedame iškilmingą rezultatų ir atsakymų skelbimo dalį.
Nuspėjama aš, pasirodo. Ir gerai, sakiau gi, kad atvira kaip pinigėlis. Ko paklausi, tą ir gausi.
Taigi:
1 Negražiausiais moteriškas vardas: a) Ona, b) Vaida, c) Dovilė.
Atsakymas yra A. Ir tai negražiausiais man vardas, dėl asmeninių priežasčių, kurias Laura, PinkCity ir D žinojo.
2 Nemėgstamiausia spalva : a) Juoda, b) Rožinė, c) Ruda.
A ir tik A. Kitas spalvas aš įvairiais gyvenimo periodais sėkmingai prisijaukinu, o štai juodos – niekaip.
3 Nemėgstamiausias gėrimas: a) Coca Cola, b) Morkų sultys, c) Šalta arbata.
Vėl gi atsakymas A. Niekada nemėgau vaistų nuo kosulio.
4 Labiausiai bijau: a) Mirties, b)Vabalų ir kirmėlių, c) Fizinio darbo.
Atsakymas B. Net dabar nupurto pagalvojus. Nors žiauriausia turbūt būtų mirtis dirbant fizinį darbą tarp vabalų ir kirmėlių.
5 Nekenčiamiausias personažas: a) Ponas Bynas, b) Peliukas Mikis, c) Šrekas.
Šlykštukas Bynas. Fui, ir ko visi leipsta juokais jį pamatę?
6 Neskaniausia daržovė: a) Morka, b) Špinatai, c) Kopūstai.
Nuo vaikystės – kopūstai. Bet koks paruošimas. Na nebent dar šviežių kopūstų sriuba sueitų.
7 Jei galėčiau tai niekada (buities veiksmas): a) Nevalyčiau dulkių, b) Nelyginčiau, c) Negaminčiau maisto.
B, B ir dar kartą B. O maistą gamint visai patinka kai tai darau iš noro, o ne reikalo.
8 Nemėgstamiausias telefonų prekinis ženklas: a) Samsung, b) LG, c) Nokia.
Visų nemėgstu, bet Nokia neapleidžia lyderio pozicijų jau daugelį metų.
9 Nepataisomai bjauriausia savybė: a) Bumbėjimas/zyzimas, b) Smalsumas, c) Neryžtingumas.
A. Ir nėra čia ką komentuot. Nepataisoma aš čia.
10 Jei galėčiau tai niekada (veiksmas apskritai): a) Neičiau į darbą, b) Nevairuočiau, c) Neskambinčiau telefonu.
C. Nekenčiu skambinti.
11 Aš netikiu kad yra: a) Ištikimybė, b)Meilė, c) Tikri draugai.
C. Net vakar turėjau progos tuo įsitikinti.
12 Greičiausiai susierzinu kai: a) Stoviu kamštyje, b) Kas nors paklausia kaip sekasi, c) Esu priklausoma nuo kitų.
C.. Čia daug komentuot turbūt nereikia.
Dabar apdovanojimai.
Laimėtoja be konkurencijos yra Laura.
Bet tai nėra visai sąžininga, todėl prizus gaus dar du žmonės.
Antrą vietą laimi D.
O už originalumą apdovanojamas scania.  Ir dar apdovanojamas scania, nes šiaip man labai patinka.
Visi trys prizininkai prašau parašyti kokių prizų norite:)

Salomėjos blogis

Citata iš vieno RedVel įrašo: „Mielai leidžiu naudoti žaidimą savo tinklaraščiuose – žinosim vieni apie kitus daugiau, bus tik geriau 😉“.
Aš nusprendžiau mielai šiuo leidimu pasinaudoti. Ir pritaikiau žaidimą sau. Nežinau iš kur aš tokia neigiama, bet man kažkodėl vis gavosi tokie „ko aš nemėgstu, ko aš bijau“. Taigi vadinasi tai „Salomėjos blogis (ne blogas)“. Čia šiek tiek skirtingai nei RedVel žaidime, vienam teiginyje bus vienas teisingas atsakymas.
Dabar žaidimui reikia ir prizo ar ne? Čia jau sunkioji dalis, nes nežinau ką galėčiau duoti? Materialūs dalykai neįdomūs… Galėčiau, pavyzdžiui, padaryt tikrą atviruką ir išsiųst tikru paštu. Kaip atsiminimą apie laimėjimą. Beje kiekvienas šalia atsakymų galėtų parašyt kokio norėtų prizo. Gal kažkieno idėja pasirodys genialiai paprasta.
Tai va.
„Salomėjos blogis“:
1 Negražiausiais moteriškas vardas: a) Ona, b) Vaida, c) Dovilė.
2 Nemėgstamiausia spalva : a) Juoda, b) Rožinė, c) Ruda.
3 Nemėgstamiausias gėrimas: a) Coca Cola, b) Morkų sultys, c) Šalta arbata.
4 Labiausiai bijau: a) Mirties, b)Vabalų ir kirmėlių, c) Fizinio darbo.
5 Nekenčiamiausias personažas: a) Ponas Bynas, b) Peliukas Mikis, c) Šrekas.
6 Neskaniausia daržovė: a) Morka, b) Špinatai, c) Kopūstai.
7 Jei galėčiau tai niekada (buities veiksmas): a) Nevalyčiau dulkių, b) Nelyginčiau, c) Negaminčiau maisto.
8 Nemėgstamiausias telefonų prekinis ženklas: a) Samsung, b) LG, c) Nokia.
9 Nepataisomai bjauriausia savybė: a) Bumbėjimas/zyzimas, b) Smalsumas, c) Neryžtingumas.
10 Jei galėčiau tai niekada (veiksmas apskritai): a) Neičiau į darbą, b) Nevairuočiau, c) Neskambinčiau telefonu.
11 Aš netikiu kad yra: a) Ištikimybė, b)Meilė, c) Tikri draugai.
12 Greičiausiai susierzinu kai: a) Stoviu kamštyje, b) Kas nors paklausia kaip sekasi, c) Esu priklausoma nuo kitų.
Užteks. 13 mano asmeninis skaičius ir sunku jam ką nors priskirti. Taigi reiškitės jei Jums įdomu:). O jei neįdomu, tai nesmerkit, kad tingiu dirbt:). Dalyvaut gali visi, nes kai kur ir artimiausi suklysti gali 🙂

Kantrybinėjimas

Kažkaip šiandien išsišnekėt baisiai norisi :). Krenta mintys iš galvos.
Sako kantrybė turi ribas. Išgirdusi šitą žodį iš karto prisimenu visokius lim iš matematikos. Visgi ne apie matematiką, nors gal šiek tiek. Tiksliau apie matavimus. Kaip surast ribą? Na ne tą, prie kurios artėja kintamieji dydžiai. O tą, kuri apriboja mūsų kantrybę.
Šiaip, jei galvojant bendrai, tai esu labai nekantri. Noriu visko greitai, čia dabar. Nemėgstu laukti, kol pamatysiu rezultatą. Ypač jei daug jėgų tam skyriau. Greičiau, mikliau, nenoriu stovėt eilėje, duokit saldainį dabar.
Tačiau jei kalbame apie santykius su žmonėmis, atrandu, kad daug daug daug tos kantrybės yra pas mane. Gal dėl to, kad stengiuosi atvirai mąstyt? Priimti kitokius žmones. Toleruot visokius nukrypimus nuo tiesios linijos. Nes kai pagalvoju, tai tarp šitiek mane supančių žmoniu, gal tik koks vienas išveda iš kantrybės. Ir tik todėl, kad aš tam leidžiuosi. Pasakysiu kaip paslaptį, tam kad galėčiau paskui pabambėt, pasiskųst ir pagailėt savęs, kur kamputyje.
O dabar turiu dar vieną variantą. Aš žinau, kad mane bando išvest iš kantrybės. Ir kuo labiau žinau, tuo labiau užsispyrusi ramiai į tai žiūriu. Net gi pasufleruoju. Pirmyn. Tau liko nedaug. Jei dabar padarytum šitaip, aš būčiau jau palaužta. Dar pamėgink pašokinėt mane sutrypęs. Nepavyko? Tai atimk visus saldainius. Irgi dar neverkiu? Tai pamėgink šaltu vandeniu apliet. O viduje žinau, užteks man tos kantrybės dar ilgam. O po to atsiras abejingumas bei ignoravimas. Ir tada, man atrodo, kantrybės bandytojas neapsidžiaugs. Nes visai ne to siekia. Tik šiaip nori pažiūrėt, kur Salomėjos kantrybės ribos.

Bangos

 Žiūriu čia blogosferoje subanguoja dirbtinių bangų, kaip vandens parke… Ką čia šiandien įžeidus? A? Gal net riebiai kaip nors, kad sankcijų būtų imtasi? Kad baile nekas neišvadintų? kad diskusijų kiltų?
O troleibuse, žiūriu, bangos (natūralios) nekinta jau daugelį metų. Jeigu prie turgaus įsimuginusi bobulė su pilna „kaliaske“ maišiukų nesukelia triukšmo dėl to, kad niekas neužleidžia ji… Patriukšmauja, kad niekas nepadeda įsikelt tos „kaliaskės“. Jei net tai nutyli… tada atsistos visduryje tako ir gink dieve nesitrauks. Už jos pilna tuščios vietos, o niekas praeit negali. O jei nieko neiškrečia, neaprėkia ir… Tada nesipraususi nuo 30 – to gimtadienio, skleidžia natūralų aromatą.
Žiūriu mano viduje bangos nuolat ką nors griauna. Bet sugriauna tik tai kas silpna ir netikra. Kad patvaru, tą nugludina, paglosto.
O mano gyvenime dabar bangų nėra. Yra srovė. Ji pagavusi mane neša neša… O aš nenoriu plaukti pasroviui. Bet žinau, kad prieš srovę vandeniu kapstytis nepavyks. Todėl ieškau… Ne ne salos. Sala įkalina. Ieškau kranto. Išlipus, eisiu prieš srovę. Tik vanduo nebus pajėgus man pasipriešinti.

Internetas yra gėris. Bet…

Save laikau gana skaitmeniniu žmogumi. Neišmanau aš ten jokių technologinių naujovių ir kai reikia PC perinstaliuot, prašau brangiausiojo. Tik neseniai sužinojau kas yra RSS ir pradėjau tuo naudotis. Dar neįlindau į jokius ebėėjus ir pan. Tačiau didelė mano gyvenimo dalis vyksta internete. Štai pavyzdys: pirkau Supermamos forumo auksarankių gaminamus papuošalus. Jei pardavėja gyvena kitam mieste viskas vyksta labai sklandžiai. Pervedi pinigų neatsitraukusi nuo kompo ir lauki siuntinio. Jei pasiseka gauni į namus. Jei nepasiseka (dažniausiai) pėdini į paštą ir tikiesi, kad ne pensijų bei mokesčių mokėjimo dienos. Laiką pasirenki. Kitas atvejis kai internete vyksta tik derybos, nes pardavėja tam pačiam mieste. Tada tariesi tariesi tariesi …. Tai vieta ne ta, tai laikas kam nors netinka.. Ir taip toliau. Žodžiu kai persikeli į realų gyvenimą ir bėdų daugiau. Aš net teises būčiau seniai pasikeitus, jei ten galima būtų užpildyt ką reikia internetu, o po to tik atsiimt. Na nereiktų stovėt begalinėse eilėse, kaip anksčiau banke kai norėdavau sumokėt mokesčius. Internetas yra gėris. BET… O tas garsusis „bet“ yra.
Nekenčiu skaitmeninių sveikinimų. Tarkim kokios Kalėdos. Gaunu el. laišką, kurio tema – sveikinu, arba su Kalėdom, arba ir t.t. Ką aš darau? Dažniausiai atidarau, bet net neskaitau. Galėčiau trint, bet netrinu, todėl atidarau tik tam, kad naujas laiškas nešviestų.
Šiandien, po atostogų atėjusi į darbą, radau jau savaitę manęs laukiantį laišką. Tikrą atviruką sveikinantį su kovo 8 d. Jei jis būtų skaitmeninis ar aš vis užmesčiau akį į geltonas šviečiančias gėles? Be abejonės ne. Elektroninis laiškas jau seniai būtų pamirštas.

Sekmadimėjinėjimas

Prie daiktų aš neprisirišu. Be gailesčio net dabar išmesčiau televizorių. Bet įtariu nebūčiau vietinių suprasta teisingai. Visgi nesu abejinga.
Mėgstu lankyti daiktus parduotuvėse. Tuos, kurių negaliu dėl kažkokių priežasčių įsigyt. Štai dabar nusižiūrėjau batus už 500lt. Ne man oi ne man už tokią kainą… Kol kas galiu tik svajoti ir laukti išpardavimų, o tada tikėtis rasti reikiamą dydį. Todėl kai tik būnu Akropolyje nukeliauju batukų aplankyt. Net šiek tiek supanikuoju jei iš karto nepamatau, jei juos perdeda į kitą vietą. Aš įsivaizduoju kaip rengčiausi, kur eičiau su tais batukais:) Kokie jie universalūs. Ir kokie turėtų būt patogus… Aplankau vis.
Lankau telefonus, paltukus, kvepalus… Keistuolė aš. Manau daugelis vyrų pasakys, kad tai labai moteriška. Ir kad tik mergaitėms būdinga. Tai kodėl matau vyrą vis „autopliuse“? Vis lanko mašinytes. Ir net savotiškai nusimena, jei nebebūna to automobiliuko. Ir ne tik technika. Lankydavo ir laikrodžius…
Ech tie siekiai (svajonėm vadint negaliu. Svajonė yra svajonė. Tai nėra batai ar mašina. Tai siekiai)…
Gal aš materialistė? Bet tada ir taupyčiau batams. O ne leisčiau pinigus teatrams, koncertams vakarėliams. Na dar pagalvosiu.
Gero sekmadienio:) Neliūdėkit, kad ryt į darbą. Pirmadienis yra gera diena.

Salomėjos galvoje

Tai skambini vis prie durų? Nenoriu atidaryti. Bet tavo atkaklumas mane žavi. Kas dieną ateini ir spaudi durų skambutį, kol pirštas nepaskausta. Pasiduodu ir pripažįstu, kad nusipelnei atpildo. Žadėjau, kad pavaikščiojęs po mano širdį, galėsi apsilankyti ir galvoje. Pabandykim, bet vėl turiu įspėt. Gali gailėtis.
Bet tu per daug nesidžiauk. Giliai tavęs neįsileisiu. Štai atėjom į holą? Žinau, tai nelietuviškas žodis, bet aš taip vadinu. Matai ši patalpa gana didelė ir gana patogiai įrengta gyvenimui. Čia apsistoja visos mano mintys. Kada kelsiuosi, kaip rengsiuosi, ką valgysiu. Nepaimiršt pašerti katės, užsukti kraną, užrakinti duris. Pin kodas toks, trijų paštų slaptažodžiai šitie. Darbų planai, must do sąrašai. Jo gimtadienis, jai paskolint pinigų. Ar gerai atrodau? Ar gerai praeis susirinkimas? Atspausdinti maketą, o anam ištaisyti klaidą. Viskas telpa šiame hole. O iš jo, kaip matai daug daug durų. Norėtum pro kurias nors pralįst, ar ne? Pažiūrėsim.
O tu matau įžūlus. Ir kuo tave patraukė šios durys? Nes ant jų kaba apie radiaciją įspėjantis ženklas? O taip, nors pavojai traukia, aš nepatariu tau atidaryti šių durų. Nes ausis užguls signalizacija ir akis užmerks žybsinti šviesa. Žinai kas tai? Tai tokios pasąmonės mintys. Kai darai darbą, veiksmą, sieki tikslo, naudoji priemones, o pasąmonėje tiesiog klykia sirena, kad kažkur kažkas ne taip, kad kažkur klaida, kad kažko nepastebėjai. Todėl jos pas mane uždarytos sandariai. Tačiau aš nebūčiau aš. Šitos durys yra mano mėgstamiausios. Čia aš suku ratus. Čia aš įlendu tos sirenos pasiklausyti. Čia pakeitusi sprendimą aš ateinu pažiūrėti, ar signalizacija išsijungė. Einam iš čia, nes ten tavęs neįleisiu.
O štai čia gali užsukti drąsiai. Matai kiek lentynų? Neapsigauk, tai ne knygos, ne kompaktai. Tai mano žinios. Raudonoje spintoje rasi, ką sukaupiau iš patirties, net ir maisto gaminimo žinias. Tai ką norėjau pasiimti iš gyvenimo ir iš mokslo įstaigų, bei pasidėti galvoje. Viskas kas man įdomu ir naudinga. Juodoje lentynoje (žinai, kad nemėgstu šios spalvos? Aha, linktelėjai galvą) –  tai ką buvau priversta išmokti. Matricos ir integralai, elektros grandinės, signalai ir impulsai, Kafkos „metamorfozės“, Šekspyro sonetai Tai viskas ką kaliau ir kroviau galvoje, bet nei naudojau, nei ruošiuosi. Matai, net dulkių nešluostau. Žalioje lentynoje tai kas man įdomu, bet iš esmės nenaudinga. Įvairios piešimo technikos, Delfi naujienos. Na ir taip toliau. Pats žinai, kad kartais pasišvaistome energija nenaudingai.
Nepavargai dar? Bet jau vakaras. Pavargau aš, ir nepažadėjau, kad aprodysiu visas duris. Matai, kad jų dar ne viena. Nežiūrėk tokiu žvilgsniu. Ne karvė esi gi. Ir ne šuo. Gerai jau. Įkalbėjai. Parodysiu dar vienas duris. Matai šitas grotas? Pastumk jas į kairę. Taip, teisingai. Čia liftas. Liftas, kuris leidžiasi į mano širdį. Liftininkas atveža jausmus ir nuveža racionalias mintis. Gana čia juoktis. Tau jau laikas. Paimk sausainių į kelionę. Pati kepiau.

Pinkės ir Kitės nuotykiai

Dar vienas iliustruotas įrašas apie mano sugyventinius. Šį kartą kates. Kadangi atostogauju ir nemažai būnų namuose, tai jos mane linksmina įvairiais vaizdais.
Juk kai katulės guli šitaip, visai neįdomu, ane? :

Todėl Kitė kartais mėgsta gulėti štai šitaip :

Beto visi juk žinome, kad katės nemėgsta vandens. O nuo jo geriausiai saugo skėtis:

Pinkė neturi tokio kailio, kaip Kitė. Todėl dažnai miega ant radijatoriaus, ant kurio netelpa visos kojos:

O jei atostogaudama nepamirščiau pašert katės, tai nesusilaukčiau tokio žvilgsnio:

Viena namuose aš veikiu ką noriu!

Jau 3 diena tingėjimo atostogų. Būtent tingėjimo, nes pasiėmiau jas be jokių planų ir tikslų. Norėjau pabūti laisva ir neveikti nieko, ko tingiu.
Ir kaip gi man sekasi. Iš tikro tai labai smagu. Aną dien pasimatavau vasarinius drabužius:) Laukiu
vasaros.
Dabar užsidėjau veido kaukę. Ir niekas nesišaipo. Tai padaryt galiu ir ne per atostogas, tačiau retai būnų
viena. Tai susilaukiu komentarų :).
Užvakar pašokau pagal jungle stilių.
Žiūrinėju senas nuotraukas. Ir padariau išvadą, kad pastaraisiais metais išgražėjau :P.
Prieš atostogas maniau, kad piešiu, bet tingiu. Visgi kažkada Viktoras ir Fogenous, pageidavo pamatyti tuos kelis mano paveikslus. Tai pageidavimą patenkinsiu:
Gėlės (didelis pirmas paveikslas. Maždaug A1 dydžio, tik platesnis ):

Katinas (dar trečdaliu didesnis už gėles. Ta juoda juosta ne piešinio dalis, ji tik atskiria dvi atskiras detales:) Tai yra paveikslas iš dviejų gabalų):

Drugeliai. Tai vienintelis paveikslas pieštas pagal užsakymą. Buvo nurodytos spalvos, todėl išsišoksta iš
raudonos – žalios konteksto. Ilgą laiką jo nemėgau. Bet dabar kai pamatau juoduose rėmuose kabantį. Na
gal ir nieko (irgi nemažesnis už A1):

Sūkurys. Kiek mažesnis patepliojimas:) :

Linksmasis katinas. Pailgas paveikslas. Kaba tas katinas pasuktas 45 laipsnių kampu ant sienos:)
O ką jei jam taip patinka:)

Už paveikslų kokybę nepykit. Nei aš dailininkė nei fotografė. Dabar vienas dar su 4 katėm pradėtas, tik
nusuktas, kad neerzintų.
Einu arbatos:)