Save laikau gana skaitmeniniu žmogumi. Neišmanau aš ten jokių technologinių naujovių ir kai reikia PC perinstaliuot, prašau brangiausiojo. Tik neseniai sužinojau kas yra RSS ir pradėjau tuo naudotis. Dar neįlindau į jokius ebėėjus ir pan. Tačiau didelė mano gyvenimo dalis vyksta internete. Štai pavyzdys: pirkau Supermamos forumo auksarankių gaminamus papuošalus. Jei pardavėja gyvena kitam mieste viskas vyksta labai sklandžiai. Pervedi pinigų neatsitraukusi nuo kompo ir lauki siuntinio. Jei pasiseka gauni į namus. Jei nepasiseka (dažniausiai) pėdini į paštą ir tikiesi, kad ne pensijų bei mokesčių mokėjimo dienos. Laiką pasirenki. Kitas atvejis kai internete vyksta tik derybos, nes pardavėja tam pačiam mieste. Tada tariesi tariesi tariesi …. Tai vieta ne ta, tai laikas kam nors netinka.. Ir taip toliau. Žodžiu kai persikeli į realų gyvenimą ir bėdų daugiau. Aš net teises būčiau seniai pasikeitus, jei ten galima būtų užpildyt ką reikia internetu, o po to tik atsiimt. Na nereiktų stovėt begalinėse eilėse, kaip anksčiau banke kai norėdavau sumokėt mokesčius. Internetas yra gėris. BET… O tas garsusis „bet“ yra.
Nekenčiu skaitmeninių sveikinimų. Tarkim kokios Kalėdos. Gaunu el. laišką, kurio tema – sveikinu, arba su Kalėdom, arba ir t.t. Ką aš darau? Dažniausiai atidarau, bet net neskaitau. Galėčiau trint, bet netrinu, todėl atidarau tik tam, kad naujas laiškas nešviestų.
Šiandien, po atostogų atėjusi į darbą, radau jau savaitę manęs laukiantį laišką. Tikrą atviruką sveikinantį su kovo 8 d. Jei jis būtų skaitmeninis ar aš vis užmesčiau akį į geltonas šviečiančias gėles? Be abejonės ne. Elektroninis laiškas jau seniai būtų pamirštas.
One thought on “Internetas yra gėris. Bet…”