Pirmas dalykas tai Firefox 3.
Ei, maniakai, kas tai do stebuklas, kad čia tokis sujudimas?
Na suprantu, jei nebūtų buvę šimtų beta versijų… Jei viskas būtų buvę laikoma paslaptyje… O dabar. Ta trečia lapė snapė šekėta apšnekėta ir apkalbėta, ir išnagrinėta. O tokia manija. Kas pasikeis? Help – About skiltyje bus trumpesnis skaičius?
Ei, nereikia mėtyt pomidorų. Aš pati ne viename straipsnyje rašiau, kad FF yra populiariausia, geriausia, funkcionaliausia ir ausia ausia. Todėl neapkaltinsit kažkokiu šališkumu. Turiu aš elementarią nemeilę. Na, nemyliu tos naršyklės. Bandžiau. Pratinausi. Brangusis naudoja. Bet parsiunčiau Operą tiems atvejams kai prie jo PC prisėdu. O ji su klaidom. Ir ne tokia iausia, ir priedų neturi. O aš myliu ir taškas. O naujausia tai dar ir graži.
Antras dalykas – tai šviesoforai. Mano sankryžoje kas nors mirs. Pamatysit. Čia kur Kalvarijų ir Žalgirio gatvė. Pastatė naujus šviesoforus. Visų pirma jie dega ne ta pačia seka, kaip prieš tai bent jau metus. Bet tas tai dzin. Reikia įvairovės. Bet įsivaizduokit, kai įpranti visada laukt žalios, spoksodamas į vieną šviesoforą, o per 2 metrus į kairę, pastato kitą. Pėstiesiems. Kai senasis užsižiebia žaliai, tai visi senu papratimu ir lekia, juolab, kad mašinos iš kairės – stovi. Ir lekia tiesiai po ratais. Nes pasirodo, visai į kitą žiūrėt reik. O tas kitas bent žmogiukais būtų pažymėtas. Lekiantiems po ratais – pypsina. Jie pasipiktinę rodo į žalią. Jovalas. Pati vos nepalindau. Bet nieko, priprasim. Jei gyvi liksime.
Laiškas apie tai, kad kuo blogiau, tuo linksmiau
Labas,
Kaip dirbasi ir gyvenasi? Aha ir man lietus lyja. Bet dzin, ne lauke gi dirbam.
Žinai, kaip viskas keičiasi kai daugėja patirties..? Apsirengiam šilčiau, skėtį pasiimam.
Turbūt teko susidurt su darbais, kuriuos gali padaryt šiandien, ryt, po ryt… Niekas nepasikeis.
Ir jie guli… guli… guli… Spėk, kada bus padaryti? O gi tada, kai atsiras kitų labai labai svarbių reikalų. Va tada, tie svarbieji pasitrauks į šoną ir bus padaryti tie, na kur gulėjo…
Nukrypau į lankas. Grįžtu prie pavadinimo.
Anksčiau, kai manydavau, kad nespėsiu atlikti darbų, labai panikuodavau. Skaičiuodavau, kad oi liko tik 3 dienos ir dar šita krūva š… Pameni? Zyzdavau pakampėse, kaip viskas blogai.
Dabar man įsijungė tas mano mylimas cinizmas. Liko x dienų ir dar nieko nepadaryta? Fi… Tik nesugalvokim dabar pradėt, nes dar imsime ir be streso suspėsime. Palaukim geriau kol liks x-6 . Taip linksmiau. Pamatysim savo galimybes. Tada dar pakeisim viską šimtą kartu… Nes pasirodys, kad per daug lakoniškai pažvelgta į situaciją. O kai x-8 lygu vienas, tada jau gal ir garsiai galima bus pasakyt, kad gal nespėsim? Ir miegosis ramiau, po viršvalandžių ir nevalgymo gi vistiek bus nelikę jėgų. O kai x-y bus lygu 0,5 tada jau galima bus pasakyti “argi aš nesakiau?”.
Man iš tikrųjų darosi linksma. Nuoširdžiai. Gal visgi esu užsislėpusi ekstremalė? O ką galiu padaryt. Pasirinkimas tik nervintis arba atsipalaiduot ir pamėgint patirt malonumą (šitą frazę jau senų senovėje mama įkalė). Nuo manęs priklauso tik 1,5 psl. Tai aš jau kaip nors susisuksiu per tas x dienas.
Neketinu nei svetimų darbų dirbt, nei jų primest kam nors:) Tiesiog linksminuosi:)
O kaip tau sekasi? Gal arbatos?
Telefono melodijos
Kokia melodija skamba jūsų telefone?
Šiandien ryte važiuoju į darbą. Tarkim snaudžiu ir girdžiu, kaip iš šalia sėdinčios moteriškės rankinės, pasigirsta “vienas namuose tu darai ką nori….”. Skamba ilgai, nes moteriškė gal negirdi, arba nesupranta, kad jai (galiausiai atsiliepia). Atrodo gana standartiškai. Moteriškė, kaip moteriškė. Gali būti ir mokytoja, ir kioskininkė, ir kas tik nori. Kodėl jos telefono melodija tokia kvaila? Uždėjo anūkas? Parsisiuntė pati? Čia aišku, kad skonio reikalas.
Mėgstu ir aš smagią muzikėlę. Štai mano šeimos nariams priskirta Donato sukurta melodija apie meškiuką Balu. Na prajuokina kas kart, kai suskamba. Tik tiek, kad mano šeimos nariai niekada neskambina darbo metu. O vakarais, ar savaitgaliais. Todėl galiu smagintis kiek noriu.
Labai populiarios melodijos čia vienu metu buvo su rusiškais šūksmais raginančiais atsiliepti, keiksmažodžiais. Ir kartą Fortake laukėm į sandėlį prekės nubėgusio konsultanto. Jis mobilkę paliko ant stalo. Tai prisiklausėm rusiškų keiksmažodžių. Solidu.
Mano brangusis turėjo tokį idiotišką sms toną. Po to kai šis užkaukė tyliame banke, apsiribojo tik pistoleto šūviais:)
Nemaža dalis naudoja standartines mobilkės melodijas. Bet tada dažnai nesupranta jam ar ne jam čia… Na kaip tais senais gerais 3310 laikais, kai visi turėjo vienodus telefonus su vienodu sms garsu. Ir pypsėdavo pypsėdavo…
Mano pagrindinė melodija vadinasi “DepecheMode_3”. Nesigilinu, kokia konkrečiai, nes man patinka, kad joje nedainuoja. Skamba neįkyriai. Infarkto aplinkiniams neįvaro. Skamba retai, nes mažai man kas skambina iš svetimų.
Dažniausiai skambanti melodija priskirta vienam žmogui. Tai Amelijos garso takelio daina. Ta tokia, kur švelniai, lyg iš muzikinės dėžutės. Kad neužknistų kolegų, kai netyčia palieku telefoną. Kad būtų man miela.
Nors kaip ten bebūtų, geriausias yra vibro skambučio garsas. 🙂
Telefono melodijos
Kokia melodija skamba jūsų telefone?
Šiandien ryte važiuoju į darbą. Tarkim snaudžiu ir girdžiu, kaip iš šalia sėdinčios moteriškės rankinės, pasigirsta “vienas namuose tu darai ką nori….”. Skamba ilgai, nes moteriškė gal negirdi, arba nesupranta, kad jai (galiausiai atsiliepia). Atrodo gana standartiškai. Moteriškė, kaip moteriškė. Gali būti ir mokytoja, ir kioskininkė, ir kas tik nori. Kodėl jos telefono melodija tokia kvaila? Uždėjo anūkas? Parsisiuntė pati? Čia aišku, kad skonio reikalas.
Mėgstu ir aš smagią muzikėlę. Štai mano šeimos nariams priskirta Donato sukurta melodija apie meškiuką Balu. Na prajuokina kas kart, kai suskamba. Tik tiek, kad mano šeimos nariai niekada neskambina darbo metu. O vakarais, ar savaitgaliais. Todėl galiu smagintis kiek noriu.
Labai populiarios melodijos čia vienu metu buvo su rusiškais šūksmais raginančiais atsiliepti, keiksmažodžiais. Ir kartą Fortake laukėm į sandėlį prekės nubėgusio konsultanto. Jis mobilkę paliko ant stalo. Tai prisiklausėm rusiškų keiksmažodžių. Solidu.
Mano brangusis turėjo tokį idiotišką sms toną. Po to kai šis užkaukė tyliame banke, apsiribojo tik pistoleto šūviais:)
Nemaža dalis naudoja standartines mobilkės melodijas. Bet tada dažnai nesupranta jam ar ne jam čia… Na kaip tais senais gerais 3310 laikais, kai visi turėjo vienodus telefonus su vienodu sms garsu. Ir pypsėdavo pypsėdavo…
Mano pagrindinė melodija vadinasi “DepecheMode_3”. Nesigilinu, kokia konkrečiai, nes man patinka, kad joje nedainuoja. Skamba neįkyriai. Infarkto aplinkiniams neįvaro. Skamba retai, nes mažai man kas skambina iš svetimų.
Dažniausiai skambanti melodija priskirta vienam žmogui. Tai Amelijos garso takelio daina. Ta tokia, kur švelniai, lyg iš muzikinės dėžutės. Kad neužknistų kolegų, kai netyčia palieku telefoną. Kad būtų man miela.
Nors kaip ten bebūtų, geriausias yra vibro skambučio garsas. 🙂
Geros nuotaikos arbata su karčiu šokoladu
Labas rytas, vakaras, diena? Kad jau užėjai, tai kaip svečias pasirink pats paros laiką. Jei renkiesi rytą, sužinosi mano viltis. Galbūt tas, kurioms nelemta išsipildyt. Diena, yra tai, kas vyksta dabar. O vakaras – tai ką aš suprantu ir pasiimu. Iš nepateisintų vilčių ir to kas nutinka šią minutę.
Taip. Žinau. Tu smalsus žmogus. Smalsiems žmonėms neįdomu, apie ką svajojama. Taip pat jiems visai nerūpi, ko pasimokama. Todėl, tu net nesuabejojęs tari man:
– Laba diena.
Dar kartą, labas labas. Štai ir peržengei slenkstį. Sakai, ne pirmą kartą? O anksčiau jį pastebėjai? Gana lengvai pas mane patekdavai. Be pastangų. Dabar, matai, jau reikia ir kojas pakelti.
Jei pameni batų nusiauti nebūtina. Jei pribarstysi žemių, man teks jas valyt vėliau. O vėliau tau nerūpi. Tu gi pasirinkai ‘dabar’.
O ar nustebtum jei pasakyčiau, kad dabartis tuščia? Kad maitinuosi iliuzijomis? Oi, tik nereikia taip skeptiškai užversti akių. Užeik į virtuvę. Na? Arbatos? Paduok tą dėžutę. Lengva? Atidaryk? Oi, tu klysti. Tai visai ne raudona arbata. Tai jausmas, kurį man sukelia uz lango žydintis, kažkoks baltas žiedas. Tai juokas, kurį DABAR sukelia man, ant lovos besivartanti katė. Tai gerų emocijų arbata. Gal ir tu gersi? Prašau. Negaila.
Ko norėtum prie arbatos? Matau žvilgsnis nukrypo į šokoladą. Juk žinai, kad nemėgstu juodo. Todėl ir šis neįprastas. Toks, kokį dievina dauguma. Bet tik ne Salomėja. Jis man nuolat primena, koks kartus gali būti saldumas. Užsimerki. Jis tau DABAR tirpsta burnoje… Bet po to nusmelkia tas kartėlis. Primena, kad per daug neatsipalaiduotum. Juk sakiau, kad dabarties nėra. Viskas tik užuominos į tai kas buvo. Na tas saldumas. Ir tai kas bus. Tas kartumas. O gal viskas atvirkščiai. Įsivaizduok. Čia gali pats pasirinkti.
Mano vidinis televizorius rodo tik anonsus ir reklamas. Ir vėl gi. Praeitis ir ateitis. Kažkas kažką nužudė. Kažkas kažką padarė. Kažkas kažką pamilo. Kažkas sukūrė produktą. Kažkada. Seniau. Ne DABAR. Ir mes tai pamatysim, nusipirksim, išklausysim, paragausim. Ateityje.
Vis dar netiki, kad tavo pasirinkimas pasakyti man ‘laba diena’ buvo nevykęs? Net mūsų pokalbis… Gerai jau. Kalbam apie tai ką tu padarei seniau:) Ko atėjai? Ką galvojai eidamas? Ką tikėjaisi rasti? Ir kad nieko naujo nesužinosi…
Bet visgi. Eik, ateik kitą kartą. Ir prisimink, kad nors šiek tiek buvai teisus. Dabar vistiek kažkas tau užsiliko. Gal būt nežinia, apie ką aš čia ir kodėl.
Šią savaitę man patiko
Sugalvojau sekmadieniais parašyt, kurie trys blogerių įrašai man labiausiai patiko. Kam to reikia? Na skaitytojų turiu ne daug, todėl jiems lankomumo nepakelsiu. Tačiau man būna taip, kad kuris nors mano įrašas nesulaukia ne vieno komentaro. Nesulaukė tai nesulaukė, tačiau po kurio laiko sužinau, kad kažkam labai patiko, net panaudojo kažkokiuose mokymuose (čia mano rašliavos iš temos “Salomėjos viduje). Taigi, manau papasakodama, kas man per savaitę labiausiai patiko, tiesiog parodysiu savo stilių. Kas man įdomu ar patraukė. Tiesa, kartais parašysiu kodėl patiko, kitais kartais nesiaiškinsiu. Ir nepažadu būt objektyvi, nes čia tik mano nuomonė:)))
Tai va. Šią savaitę man labiausiai patiko:
3 Vienotokio rašinėlis, apie Vistos keliamus barnius. Labai teisingai apibūdino, kaip daugelis žmogeliukų suprantą darbą su kompiuterių. OS jiems nereikalinga:) Svarbu Word būtų reikiamoj vietoj. Teko ir man su tokiais susidurti. Pati save laikau itin žalia kompiuteriuose, bet suprantu, kad Office nėra Windows. Kažkas man sakė, kad labai patinka Vista. Graži. Lenteles lengva įterpt ir pan. Tik po kurio laiko supratau, kad ten apie Office 2007. Na žodžiu nukrypau. Smagus rašinėlis.
2 Visai neobjektyviai. Ir vėl reklamuoju Lauros rašinėlį. Tiesiog negaliu pamiršt tos dienos. Ir šiek tiek krūpčiojam telefonui suskambus.
1 Fizikų dainelė. Beveik išeina paniūniuot. Žiūrint į tekstą. Nes mintinai išmokt būtų iššūkis.
Malonaus skaitymo:) .
Pokalbis
-Ką veiki?
– … (paprasta tyla).
-Gali gal man šitą padaryt? Vistiek nieko neveiki.
– … (nustebusi tyla).
– Ko čia įsižeidei? Gerai jau.. Tu darbo bitė…
– … (pašaipi tyla).
– Bliamba, nesuprantu. Kas tu per žmogus? Jau ir paklaust negalima.
– … (tiesiog tyla).
– Ne nu gerai, aš pats padarysiu. Nereikia man tavo isterijų.
– … (jau susidomėjusi tyla).
– Ir šiaip turiu pasakyt, kad viskas yra gerai. Nereikia čia parintis. Kelti kažkokių scenų… Aš gi žmoniškai šneku. Gerai, kaip nori, aš žmoniškai rėkiu. Bet pati kalta.
– … (besišypsanti tyla).
– Ne, beviltiška. Tai dabar šaipysies? Aš nuoširdžiai noriu pasakyt, kad šį darbą tu darai gerai. Ir tik šiaip pasakiau, kad nieko neveiki. Nieko blogo negalvojau.
– Sakei kažką? Buvau užsigalvojus. Nieko negirdėjau.
Kada Salomėja pikta:)
Manau visi turim sąrašėlį dalykų, kurie labai greitai mus suerzina. Pas vienus šis sąrašėlis trumpesnis, pas kitus labai ilgas. Pas mane tiesiog:
1 Susierzinu tokiose situacijose:
A: nenoriu ten važiuot/pirkt/valgyt/kažko daryt.
B: Bet aš visai noriu.
A: Eik tu. Bus nesąmonė/neįdomu/neskanu.
B: Man tai atrodo, kad visai faina būtų.
A: Na nežinau nežinau. Aš vistiek nenoriu.
B: Gerai. Sugalvosim ką nors kitą.
Po penkių minučių, kai B jau sustaiko su mintim.
A: O tai nevažiuojam/nedarom/nevalgom?
B: Na ne, taigi sakei, kad nenori.
A: Bet tai tu gi nori…
Pas mus tai su vyu dažnai taip būna. Pasikeičiam mes ir A, ir B vaidmenimis. Susierzinu greitai.
2 Siutas mane dar apima kai… Vakare galvoju ką rengsiuos. Išsilyginu, ko tiesiog pakęst negaliu, o ryte šast ant savęs kokį pomidorą. Ypač kai vėluoju. Atleiskit, bet filosofiškai į tai, man neišeina pažiūrėt.
3 Suirezinu išgirdus “nesuprasi, nesigilink, tu to nepatyrei, būsi mano amžiaus kitaip galvosi”. nemalonu, kai kažkas kitas taip įvertina mano protines galimybes.
4 Labai pasiuntu, kai mane kalbina tada, kada aš nenoriu. Ir klausinėja visko. Kaip sekasi, ką tas anas veikė., ką pasakė, ką padarė. Aš esu toks žmogus, kad man užeina tylėjimo priepuoliai. Tai visai nesusiję su klausinėjančiu žmogum. Todėl nelabai išeina mandagiai atsakinėt.
Yra dar daug erzinančių situacijų. Tačiau, kažkaip pavyksta išlaviruot. Treniruojuosi:) Ir kartais pavyksta tiesiog pasijuokt.
O va tokios antraštės tai tikrai ne erzina. Prajuokina.
Kada Salomėja pikta:)
Manau visi turim sąrašėlį dalykų, kurie labai greitai mus suerzina. Pas vienus šis sąrašėlis trumpesnis, pas kitus labai ilgas. Pas mane tiesiog:
1 Susierzinu tokiose situacijose:
A: nenoriu ten važiuot/pirkt/valgyt/kažko daryt.
B: Bet aš visai noriu.
A: Eik tu. Bus nesąmonė/neįdomu/neskanu.
B: Man tai atrodo, kad visai faina būtų.
A: Na nežinau nežinau. Aš vistiek nenoriu.
B: Gerai. Sugalvosim ką nors kitą.
Po penkių minučių, kai B jau sustaiko su mintim.
A: O tai nevažiuojam/nedarom/nevalgom?
B: Na ne, taigi sakei, kad nenori.
A: Bet tai tu gi nori…
Pas mus tai su vyu dažnai taip būna. Pasikeičiam mes ir A, ir B vaidmenimis. Susierzinu greitai.
2 Siutas mane dar apima kai… Vakare galvoju ką rengsiuos. Išsilyginu, ko tiesiog pakęst negaliu, o ryte šast ant savęs kokį pomidorą. Ypač kai vėluoju. Atleiskit, bet filosofiškai į tai, man neišeina pažiūrėt.
3 Suirezinu išgirdus “nesuprasi, nesigilink, tu to nepatyrei, būsi mano amžiaus kitaip galvosi”. nemalonu, kai kažkas kitas taip įvertina mano protines galimybes.
4 Labai pasiuntu, kai mane kalbina tada, kada aš nenoriu. Ir klausinėja visko. Kaip sekasi, ką tas anas veikė., ką pasakė, ką padarė. Aš esu toks žmogus, kad man užeina tylėjimo priepuoliai. Tai visai nesusiję su klausinėjančiu žmogum. Todėl nelabai išeina mandagiai atsakinėt.
Yra dar daug erzinančių situacijų. Tačiau, kažkaip pavyksta išlaviruot. Treniruojuosi:) Ir kartais pavyksta tiesiog pasijuokt.
O va tokios antraštės tai tikrai ne erzina. Prajuokina.
Paieškos žodžiai 3
Prisipažįstu. Tai man patinka. Man patinka užsukt į “Google Analytics” ir paskaityt, kokie paieškos žodžiai atveda atsitiktinius skaitytojus į mano blogą. Man tikrai patinka. Linksma. Na štai, pavyzdžiui:
“ka daryt kad patiketu?” – kas patikėtų, kuo patikėtų? Gūglė gal ir žino, bet aš tai tikrai ne.
“kaip gintis bakalaurini”, “kaip istrinti anketa one”, “kaip rasyti pastraipas” -aš ką? Konsultacijų centras? Galiu pamėgint. Bakalaurinį gintis apsiginklavus ginklu išduotu savyginai. One ištrinti negalima. Kaip ir iš pragaro pabėgt. Tai amžiams. O pastraipas kaip rašyt? Na paspaudi enter ir prasideda nauja pastraipa. Nors žinoma, jei kažkas nežino kur yra Ctrl, tai gal nežino ir kur enter.
“maudymosi kostiumėliai ukmergėje” – nežinau ką rado užsukęs čia žmogelis, bet pati būdama iš Ukmergės galiu pasakyt, kad na… normalūs ten tie kostiumėliai. Nepastebėjau, kad kažkokie ten išskirtiniai būtų…
“ka apsirengti?” – va čia tai geras klausimas. Tik gūglė man nepadeda. Įdomu tas ar ta, kuri ieškojo, ar rado atsakymą?
“gaunu daug spamo” – hm. Aš tai normaliai, nesiskundžiu, gmailas pats ten atsirenka, kur kas.
“nuogos lietuves” – na jau atleiskit, bet aš čia ne prie ko. Kreipkitės porą stalų toliau.
“ko verta zmogaus asmenine nuomone” – daug verta. O ką paieškos sistema atsakė? Jei sakė, kad nieko, tai netikėkit.
“zali batai pirkti” – tai aišku, kad pirkti. Žalių batų nevagiu.
“aktyvi akciju strategija” – kas kas?
“žydras vokelis” – pas mane nėra nieko žydro. Nemėgstu tos spalvos.
“radži koncertai” – be komentarų.
“alus blogas” – atsiprašau, bet nesutinku. Ne tik, kad neblogas, bet dar kartais ir gyvas būna. Todėl prašau neįžeidinėt.
“donato ir doviles vestuves” – Donatą pažįstu. Dovilės ne. Man nieko apie vestuves nesakė. Klauskit jo.
“nykštuko apranga” -:) mano nykštukai tikrai apsirengę, bet nesužinosit kaip:)
O čia du perliukai man ypač patikę:
“salomėja nėris misė” – kas čia dabar? Mes nesam vienas ir tas pats asmuo.
“ka parase salomeja” – kada? Šiandien? Pastaras tris dienas tik ir rašau. Dabar vardint? Na naud33, naud32, amb38 ir t.t. Bent jau mano kompe taip dokumentai vadinasi. Dar įrašų porą, kelis komentarus, laiškų…