Labas rytas, vakaras, diena? Kad jau užėjai, tai kaip svečias pasirink pats paros laiką. Jei renkiesi rytą, sužinosi mano viltis. Galbūt tas, kurioms nelemta išsipildyt. Diena, yra tai, kas vyksta dabar. O vakaras – tai ką aš suprantu ir pasiimu. Iš nepateisintų vilčių ir to kas nutinka šią minutę.
Taip. Žinau. Tu smalsus žmogus. Smalsiems žmonėms neįdomu, apie ką svajojama. Taip pat jiems visai nerūpi, ko pasimokama. Todėl, tu net nesuabejojęs tari man:
– Laba diena.
Dar kartą, labas labas. Štai ir peržengei slenkstį. Sakai, ne pirmą kartą? O anksčiau jį pastebėjai? Gana lengvai pas mane patekdavai. Be pastangų. Dabar, matai, jau reikia ir kojas pakelti.
Jei pameni batų nusiauti nebūtina. Jei pribarstysi žemių, man teks jas valyt vėliau. O vėliau tau nerūpi. Tu gi pasirinkai ‘dabar’.
O ar nustebtum jei pasakyčiau, kad dabartis tuščia? Kad maitinuosi iliuzijomis? Oi, tik nereikia taip skeptiškai užversti akių. Užeik į virtuvę. Na? Arbatos? Paduok tą dėžutę. Lengva? Atidaryk? Oi, tu klysti. Tai visai ne raudona arbata. Tai jausmas, kurį man sukelia uz lango žydintis, kažkoks baltas žiedas. Tai juokas, kurį DABAR sukelia man, ant lovos besivartanti katė. Tai gerų emocijų arbata. Gal ir tu gersi? Prašau. Negaila.
Ko norėtum prie arbatos? Matau žvilgsnis nukrypo į šokoladą. Juk žinai, kad nemėgstu juodo. Todėl ir šis neįprastas. Toks, kokį dievina dauguma. Bet tik ne Salomėja. Jis man nuolat primena, koks kartus gali būti saldumas. Užsimerki. Jis tau DABAR tirpsta burnoje… Bet po to nusmelkia tas kartėlis. Primena, kad per daug neatsipalaiduotum. Juk sakiau, kad dabarties nėra. Viskas tik užuominos į tai kas buvo. Na tas saldumas. Ir tai kas bus. Tas kartumas. O gal viskas atvirkščiai. Įsivaizduok. Čia gali pats pasirinkti.
Mano vidinis televizorius rodo tik anonsus ir reklamas. Ir vėl gi. Praeitis ir ateitis. Kažkas kažką nužudė. Kažkas kažką padarė. Kažkas kažką pamilo. Kažkas sukūrė produktą. Kažkada. Seniau. Ne DABAR. Ir mes tai pamatysim, nusipirksim, išklausysim, paragausim. Ateityje.
Vis dar netiki, kad tavo pasirinkimas pasakyti man ‘laba diena’ buvo nevykęs? Net mūsų pokalbis… Gerai jau. Kalbam apie tai ką tu padarei seniau:) Ko atėjai? Ką galvojai eidamas? Ką tikėjaisi rasti? Ir kad nieko naujo nesužinosi…
Bet visgi. Eik, ateik kitą kartą. Ir prisimink, kad nors šiek tiek buvai teisus. Dabar vistiek kažkas tau užsiliko. Gal būt nežinia, apie ką aš čia ir kodėl.
Labas rytas, tikrai buvo verta užeiti, nes dabar turiu nepaprastai puikų paaiškinimą kodėl ir aš nemėgstu juodo šokolado. Galima kartais jį panaudosiu? 🙂
Saulėtos dienos.
KaVeikti,
Žinoma galima:) Geros nuotaikos:)