Pokalbis

-Ką veiki?
– … (paprasta tyla).
-Gali gal man šitą padaryt? Vistiek nieko neveiki.
– … (nustebusi tyla).
– Ko čia įsižeidei? Gerai jau.. Tu darbo bitė…
– … (pašaipi tyla).
– Bliamba, nesuprantu. Kas tu per žmogus? Jau ir paklaust negalima.
– … (tiesiog tyla).
– Ne nu gerai, aš pats padarysiu. Nereikia man tavo isterijų.
– … (jau susidomėjusi tyla).
– Ir šiaip turiu pasakyt, kad viskas yra gerai. Nereikia čia parintis. Kelti kažkokių scenų… Aš gi žmoniškai šneku. Gerai, kaip nori, aš žmoniškai rėkiu. Bet pati kalta.
– … (besišypsanti tyla).
– Ne, beviltiška. Tai dabar šaipysies? Aš nuoširdžiai noriu pasakyt, kad šį darbą tu darai gerai. Ir tik šiaip pasakiau, kad nieko neveiki. Nieko blogo negalvojau.
– Sakei kažką? Buvau užsigalvojus. Nieko negirdėjau.