Niekiviskmėjinėjimai

Kas gaunasi kai su google translate išverti savo blogo įrašą į anglų kalbą, o po to atgal?
Va kas gavosi iš mano ankstesnio teksto:
Labas,
Štai naują laišką jums. Atsikėlęs anksčiausiai, jis yra parašytas. Atsikėlusi ji iš pradžių norėjo mušti ką nors. [[aha taip ir buvo]]
Atiduokit karšto vandens!
Tačiau ai …
Nu ir džinas. Ir neduokit, aš turiu 18 metų gyvenimo žinodami, kas yra karšto vandens kiekvieną dieną. Nemira ir dabar, išgraužkit! Žinai, aš žinau, kad aš noriu ištrūkti iš balanso. [[kas čia taip sugalvojo?]]. Tokia scena sitam efektyvumą. Bet aš užsisipyrusi. Geriau vaistus nuo peršalimo ir apsimeta, kad viskas yra gerai man. Ir kad būtų išvengta bet kokio konflikto situacijas.
O vakar, kai keliavo namo, troleibusai (klausyti, tikrai visi įdomiausių dalykų vyksta troleibusu?) Siekiant, kad pupelės [[KPŠ????]] į visus kabinėjosi. O aš sakiau,
, Pažiūrėk į save! Nuo plaukų iki batų! (tiksli citata).
Ką daryti, vėl. Ieškojo ne. Plaukų nuplauti šaltu vandeniu, atrodo, yra gana gera, o kas? Avalynė – šviesus geltonas Kedukai. Štai ką? Kiek iš jo.
Pagal troleibusai, vakar jau surado laišką, kuriame man troleibusai, kažkaip … Na … jie jaučiasi kitaip [[eikit sau, troleibusai jaučiasi kitaip?]]. Jie savo idėjas, jie yra gimę iš istorijos bei piešiniai. Jie gauna daug dalykų. Vakar kai kurie žmonės jau rašė, kad aš jaučiuosi kaip troleibusai [[!!!!!!! Eikt sau, nesijaučiu aš kaip troleibusai ir nerašė to niekas!!!]], tas jausmas autikuose yra. Gal todėl, kad Ūsuočiai nėra toks laisvas? Įtariami, tramvajus labiau tinka man dar.
Minties šuolis. Aš atsimenu, kai pusantrų metų ruošiausi nešti žiedą, siekiant padidinti? Regis, turi būti sumažinta, nes nepamečiau tik porą kartų. Nežinojo kad aukso išsitampo:)))
Viskas vyksta Plaut puodelio kavos ir dirbti [[aha, viskas taip ir vyksta]]. Jis turėtų būti galutinai pribaigti darbus patys. Iki.

Stiprus ir skausmingas kojos mėšlungis nėra pats maloniausias žadintuvas.
Suprasti, kad nėra karšto vandens jau pradėjus plauti galvą – ne pats maloniausias ryto pratęsimas.
Išbarstyti kavą – nuostabi šios dienos tendencija.
Noriu susisukt į kamuoliuką ir miegot kamputyje.
Negaliu.
Taip man ir reikia.

Stiprus ir skausmingas kojos mėšlungis nėra pats maloniausias žadintuvas.
Suprasti, kad nėra karšto vandens jau pradėjus plauti galvą – ne pats maloniausias ryto pratęsimas.
Išbarstyti kavą – nuostabi šios dienos tendencija.
Noriu susisukt į kamuoliuką ir miegot kamputyje.
Negaliu.
Taip man ir reikia.

Na va. Pribrendau ir aš pakabėt gi apie EKOmaniją, EKOlogiją, EKOšudomadą. Taip taip, aš visai ne prieš valgyti šefo uošvienės ekologiškame ūkyje užaugintą ir humaniškai, švelniai nužudytą kalakutą. Nelabai jau prieš obuolius “be nitratų” ir bobutės augintas šparagines pupeles, kurias tręšė savo ožkos šūdu. Bet ties čia ir sustokim, ok?
Kodėl gi aš apie tai kalbu? Nes gi skaitau bobišką žurnalą [[savišaipa man būdinga, ir ką? Nevertingas žurnalas, bet noriu ir skaitau]]. Ir atrandu straipsnį apie ekologiją. Paprastai aš tokius skipinu, bet šitą pradėjau skaityt. Siūlo gi šis tekstas gelbėt žemę mažais žingsneliais. Na suprantant – pradėk nuo savęs ir kitos panašaus lygio sąmonės. 22 žingsniai, o aš gi sugalvojau pažiūrėt kaip čia man gautusi tą planetą gelbėt. Ką gi man siūlo:
1. Užsuk vandens čiaupą, kol muiluoji lėkštes ar puodelius. [[na ir siūloma ten užkimšus kriauklę plaut indus ir t.t.t]].
Šiaip gyvenu viena, indų pas mane neprisikaupia, išsiplauna viskas greitai, tai neaktualus patarimas. Bet pamenu tuos laikus, kai vanduo buvo tik šulinyje, tik šaltas ir tekdavo kokiam bliūde viską mazgot. Menkas malonumas ten turkštis apsiriebalavusiame vandenyje, taigi ačiū, aš ir toliau leisiu vandenį. Ir po to susimokėsiu. Ką neuždirbu?
2. Šildyk vandenį dujomis užuot naudojusi elektrą. [[ir tam pačiam patarime dar rašoma, kaip išjunginėt šviesą išeinant iš kambario, ištraukinėt TV iš rozetės, bei nepalikt lizduose krautuvų]].
Mjooo, man elektriniame virdulyje kažkodėl greičiau vanduo išverda. O žinant, kad kartais užsimirštu tai arbatinis ant dujinės gali ir iškept. O darbe, kur dujų gaut? O dėl krautuvų lizduose, tai ne ne ne. Palikinėjau ir palikinėsiu, nes sunku man kiekvieną kartą po stalu lįst ir kaišiot juos į rozetes. Netaupi. Ech, žemė man nepadėkos.
3. Įsigyk ne tradicinių – energiją taupančių elektros lempučių.
Va čia padorus patarimas. Nieko prieš jį neturiu, nes teko įsitikinti, kad nu gi tikrai taupo.
4. Netingėk – rūšiuok šiukšles!
Eikit nx, jau šimtą kartų mačiau, kaip iš tų konteinerių suverčia viską į vieną mašiną. Dargi jau įsivaizduoju, kaip mano dviejų kvadratinių metrų virtuvėje pristatyta n+1 šiukšliadėžių ir lekiu su skirtingom atliekom bele kur, kai įprastai tereikia švyst į vamzdį padaryti.
5. Valgyk Lietuvoje augintus vaisius ir daržoves.
Valgysiu, tas, kurios tuo metu pigiausios ir gražiausiai atrodo. Taškas.
6. Naudok kosmetiką, kurią kuriant neatliekami bandymai su gyvūnais.
Šiaip jau, jei jau man tinka kosmetika, tai gal jau ir pelei kokiai nepakenks. Ne? Nehumaniška aš. Apskritai naudoju ribotą kiekį kosmetikos ir man totaliai px kokiu būdu ji šiam pasaulyje atsirado. Jei atsirastų šampūnas, kuris mano plaukus padarytų tokius kokių noriu, tai tegu ir nors visi pasaulio triušiai nudvesia. Galiu padalyvaut ir aš kokiam bandyme vietoje gyvūno, jei žemei nuo to geriau. Ok?
7. Gaivink orą be purškalų. [[Siūloma orą gaivinti gyvomis gėlėmis ar aromatinėmis žvakėmis]].
Jau įsivaizduoju, kaip wc, po reikalo, deginu žvakutes. Dar geriau, įsivaizduoju, kaip darbe, tūlike mūsų moterėlės rožėmis mosuoja. Gal ir nieko vaizdelis? Vis užsiėmimas šalia aplinkinių apipletkinimo.
8. Dovanas pakuok kitaip. [[siūlomi perdirbti maišeliai]].
Jau ir taip sunku rast dovanas, tai dar užsimušdama kažkokių perdirbtų maišelių ieškočiau. Kurie turbūt ir kainuoja nemažai. Man pakuojant dovaną svarbiausia, kad kuo ilgiau ir kuo sunkiau išpakavimo procesas truktų. Prie to ir pasiliksiu.
9. Puoškis dirbtiniais kailiais.
Man ir tikrą sunkiai įbruktų. Nes kažkokis nusistatymas, kad kailiniai tik ponioms kam virš keturiasdešimt. Nes nelabai įsivaizduoju save su sportbačiais, treninginiu džempu ir kailiniais. Ech, pigiai aš vyrui kainavau:). Kalbant apie odinius batus ir striukes, tai man bele gražu. Jei turėčiau pinigų pirkčiau tik odinius. Tiesiog šiaip sau. Ta karvė JAU yra nužudyta, o mėsą sėkmingai maximoje sumalė.
10. Atidžiai skaityk nuorodas ant skalbimo miltelių pakuotės. [[siūlo naudoti tik tiek kiek parašyta instrukcijoje bei gi ekologiškus tiktai]].
Šioj srity mano nuomonė tokia, kuo pigiau ir kad skalbtų. Viskas. Ar ten jau kanalizacijoje tie milteliai išsiskaido ar ne, man nei šilta nei šalta ir apie tai iki šiol nė vienos minties dar neturėjau.
11. Nemesk į šiukšlių konteinerį drabužių, kurių dėvėti nebeketini.
Norėsiu ir mesiu. Ir mečiau, va persikraustydama nemažos dalies atsikračiau. O žurnalistei galiu pasakyt, kad kai rašai verstinį straipsnį tai pagalvok kiek jis tinka Lietuvai, nes ebėjuje lietuvės tikrai masiškai nepuls šmutkių pardavinėt.
12. Taupyk popierių [[apie spausdinimą]].
Taupau. Netyčia. Beveik nieko ir nespausdinu sau. Ir iš vis neturiu spausdintuvo.
13. Netingėk prižiūrėti gėlių [[bla bla apie kambarines gėles bei krūmus]].
Ne ne ne!!! Didžiausia bausmė man būtų auginti gėlės. Kambarines, laukines, bele kokias. Dar didesnė būti atsakingai už svetimas. Net alijošius su kaktusu nudvėsė. Taip jiems ir reikia. Gėlių pas mane nebuvo, nėra ir nebus. Tiesa, kokią rožę galit atitempt – pasimerksiu. Bet ne per dažnai. Kalba baigta.
14. Važiuok į darbą su kaimynais. [[siūlo koperuotis ir taip kamščius mažinti]].
Prisivažinėjau aš Kaunas – Vilnius kiekvieną dieną, pusę metų, susikooperavusi. Menkas malonumas būti priklausomai nuo kitų. Dabar gi važiuoju su visais norinčiais kartu. Pastovim stotelėj ir draugiškai į troleibusą, kas zuikiu, kas susimokėjęs… Kaip sakant, viena niekada nevažiuoju. Užskaitom?
15. Važiuoji – tikrink automobilio padangų spaudimą.
Neaktualu.
16. Į prekybcentrį eik su audinio krepšeliu.
Taip ir darau. Nes brolis kadaise padovanojo raudoną su katinais. Tačiau gi aš mėgėja kartais tiek visko prisipirkti, kad tenka vistiek maišelį jamt. Ir perku, kas man.
17. Ar tikrai tau reikia gigantiško maisto smulkintuvo? [[apie virtuvės kombainus]].
Nea, nereikia, neturėjau niekada, o ir tingėčiau plaut kas kartą. Tai jau gera mergaitė? Išgelbėsiu žemę?
18. Atsinešk į biurą savo puodelį. [[čia tipo reikia negerti kavos iš vienkartinių]].
Na taip ir darom, nes pas mus nėra aparato. Oh, ir vėl gelbėju žemę!!! Taisosi mano reputacija.
19. Neskubėk mesti sugedusio daikto į šiukšlyną.
Jo jo, ir sėdžiu chlamu apsikrovus. Taigi feng shui sutrikdysiu. Nors vėl galiu užsidėti pliusą. Senam bute neišmetėm sugedusio šaldytuvo, nes tingėjom, neprisiruošėm ir t.t.:)
20. Paprašyk banko, kad nebesiųstų mėnesio ataskaitų paprastu paštu.
Ir? Vėl žemė man dėkoja. Nesiunčia man bankas jokių ataskaitų. Ir niekas man nieko nesiunčia. Jei atvirai tai aš neturiu pašto dėžutės net.
21. Servetėlių, dantų krapštukų imk ne daugiau nei reikia.
Ane? Tai nebegalėsim su kolegomis tiesiog badytis pietų metu? Ar čia įsiskaičiuoja į tiek kiek reikia?
22. Pasvarstyk dėl tamponų, hidieninių sevetėlių ir vienkartinių įklotų.
Šiame patarime siūlo sugrįžti į akmens amžių. Na ok, gal ne taip seniai, bet į bobučių tai tikrai. Pasipiktinau. Kas dar? Gal jau nenusiriskim taip žemai dėl tos žalios spalvos?
Gal tegu gi ir susinaikina ta žemė? Įtraukia juodoji skylė, dar ten kažkas pasidaro. Man tai vienodai, šią akimirką man įsijungęs tunelinis mąstymas. Galvoju, kad reik nusivilkt iki virtuvės arbatos išsivirt. Ir šviesos išeidama neišjungsiu. Ir vandenį šildysiu elektra.
Galit jau atsiprenumeruot mano blogą. Nes gėlių tikrai neauginsiu.

Šiandien vos prisiverčiau ateiti į darbą, nes ryte nusprendžiau 10 minutėlių paskaityti. Paprastai taip nedarau, nes man gana sunku nuo knygų atsiplėšti. Dar skyrelį, dar skyriuką, dar mažytį skyreliuką. Paparastai, aš neskaitau ir kelių knygų vienu metu. Apskritai, taip man nutiko pirmą kartą.
Pvz., dabar mano skaitomomis knygomis galima pavadinti net tris veikalus:
1. Maksas Frajus “Atėjūnas”. Kaip tik man, apie netikrą miestą. Netikrą pasaulį: “pas mus apskritai niekas nėra “manoma”. Įstatymai apibrėžia būtinybę, prietarai – vidines nuostatas, tradicijos byloja apie mūsų įpročius, tačiau kiekvienas gali elgtis kaip nori.” Apie keistą veikėją. Skaitai skaitai, pasidaro nuobodu ir šast koks nors netikėtas sarkazmiukas. Jėga. Ir požiūris artimas toks: “Gyvenime apskritai pilna labai pavojingų dalykų. Patys pavojingiausi tie, kurių nesuprantame. Ir tie, kurie iš vis neegzistuoja.“.
2. Robert M. Pirsig “Dzenas ir motociklo priežiūros menas: vertybių tyrinėjimas”. Dėl tam tikrų aplinkybių prie šios knygos tenka prisėsti chaotiškai bei nereguliariai, tačiau gi nuolat man sugrįžta mintys, kurias spėjau perskaityti. Ypač, kai kalbuosi su savo “žaisliukais” :).
3. R. Gavelis “Vilniaus Pokeris”. Pati knyga atitrepseno, tai kaip galiu neskaityt? Mane ji veikia kažkaip asmeniškai, tai visai čia jums to nerašysiu :).
O vakar knygyne kai ką nusižiūrėjau. O ant mano stalo dar 5 net nepradėtos knygos. O Laura žadėjo dar dvi. Ojoj.

Ech… Buvo laikai, kai mokykloje už pinigus rašydavau interpretacijas. Vieną ištrauką keliais variantais ir galiausiausiai dar sau. Sekėsi neblogai. Jei jau interpretuoti tai interpretuoti. Kuo įvairiau, tuo smagiau. O ir pinigų visokiems kompaktiniams diskams daugiau. Po to įstojau į elektronikos inžineriją ir tasai gebėjimas atbuko. Brėžiniuose per daug nepriinterpretuosi. Ypač jei nesi profas. Lituot, matuot, skaičiuot, braižyt stengiausi tiksliai.
Šiandien va sėdžiu paniurus ir galvoju bliam bliam bliam (na iš tikro tai baisiau galvoju. Jei atvirai tai galvoju blet blet blet), kaip gi viskas blogai. Ir šičia negerai. O va šičia dar blogiau. O va čia taip negerai, kad net nesinori ir pasakot niekam, geriau savyje palaikyt. Blogai. Bet gi neisiu į niekiviskmėjinėjimus ir nesiskųsiu. Nes ir taip jau shizamėjiška čia viskas. Ai nors kažkuris čia rašė, kad asmeniniai blogai tai realybės šow. O taigi, kuo blogiau tuo daugiau žiūrovų. Bet ne… O taip pagalvojus mityse susigeneravo tekstukas, apie tai kaip viskas gerai. Toks džiūgaujantis. Kad jei užrašyčiau, tai turbūt susilaukčiau komentarų maždaug kaip smagu, kai žmonės dar moka džiaugtis, randa laimę smulkmenose ir etc.. Ir gi sakau, rašyt galima, bet ką, ar ne Tuki?
O vakar A. vaikščiojo su baltai šviečiančiais batais darbe. Sakiau, ateik, nors logotipą nupiešiu mūsų, kad gi nešviestų taip tie batai. Ir paklausė jis ar moku piešt. Nemoku nė velnio. Kaip ir rašyt. Tik taip norėjosi nors kažkuo gi pasigirt. Taip taip, atsakiau. Dailės mokyklą esu baigusi :). Kas yra gryna tiesa.
Ale tiek visko moku/nemoku, tiek visko išbandžiau ir dar kiek visko galiu išmokt, o vistiek niekaip nerandu vietos po saule. Gal čia visos vietos užimtos ir po mėnuliu pamėgint ieškot?

Vat darausi čia tokius namų darbus ir galvoju (vis dar turiu tą sugebėjimą). Galvoju gi, ar daiktai turi sielas. Na bent jau manieji tai turi. Motorolka kaprizinga, H.yper T.ryper C.aca, šiaip su savais įgeidžiais ir nuplaukimais, Dellikas vėl gi turi savo charakterį. Mano visos knygos turi dvasią ir net batai, kartais parodo, kad jie nėra tiesiog batai.
O kaip programos ir sistemos? Dar nė karto nebuvau susipykusi su Vista. Todėl, kad mes iš tolo skersakiuojame viena į kitą bei gi netrukdome viena kitai gyventi. Lygiai, kaip ir didelė abipusė meilė su “Opera”. Gal, kad mes abi labai gražios, bet su gausybe trūkumų?
O štai jei vargšė operacinė sistemėlė Win XP, gyvenanti mano “Virtual PC” turi sielą, tai ji keikia keikia keikia mane, kaip tik gali ir dar kaip negali. O po to atsikvepia ir vėl keikia. Nes ant jos išbandau visą darbinį š. Šiandien jau teko suvirškinti bent tris programas, kurių nerekomenduočiau ir priešui. Pvz., XP gražinimo programa ala “noriu būti Vista”. Aš jau girdžiu cypiantį balselį “išdiek šitą dalyką, plyyyyyyzzzz”. Ok, ok, išdiegsiu, bet imk suvirškink dar šitą nesąmonę. Ir tenka virškint. Nes cyplė žino, man kas, aš galiu padaryt “remove virtual machine” ir susikalt XP iš naujo. Reikarnacija, ne kitaip.
Va taip va ir gyvenam su tais gyvais daiktais ir sistemom.