Šiandien vos prisiverčiau ateiti į darbą, nes ryte nusprendžiau 10 minutėlių paskaityti. Paprastai taip nedarau, nes man gana sunku nuo knygų atsiplėšti. Dar skyrelį, dar skyriuką, dar mažytį skyreliuką. Paparastai, aš neskaitau ir kelių knygų vienu metu. Apskritai, taip man nutiko pirmą kartą.
Pvz., dabar mano skaitomomis knygomis galima pavadinti net tris veikalus:
1. Maksas Frajus “Atėjūnas”. Kaip tik man, apie netikrą miestą. Netikrą pasaulį: “pas mus apskritai niekas nėra “manoma”. Įstatymai apibrėžia būtinybę, prietarai – vidines nuostatas, tradicijos byloja apie mūsų įpročius, tačiau kiekvienas gali elgtis kaip nori.” Apie keistą veikėją. Skaitai skaitai, pasidaro nuobodu ir šast koks nors netikėtas sarkazmiukas. Jėga. Ir požiūris artimas toks: “Gyvenime apskritai pilna labai pavojingų dalykų. Patys pavojingiausi tie, kurių nesuprantame. Ir tie, kurie iš vis neegzistuoja.“.
2. Robert M. Pirsig “Dzenas ir motociklo priežiūros menas: vertybių tyrinėjimas”. Dėl tam tikrų aplinkybių prie šios knygos tenka prisėsti chaotiškai bei nereguliariai, tačiau gi nuolat man sugrįžta mintys, kurias spėjau perskaityti. Ypač, kai kalbuosi su savo “žaisliukais” :).
3. R. Gavelis “Vilniaus Pokeris”. Pati knyga atitrepseno, tai kaip galiu neskaityt? Mane ji veikia kažkaip asmeniškai, tai visai čia jums to nerašysiu :).
O vakar knygyne kai ką nusižiūrėjau. O ant mano stalo dar 5 net nepradėtos knygos. O Laura žadėjo dar dvi. Ojoj.
tai aš su savo pažadu neskubėti :))
su frajum neprasidek. Negeras jis vaikis 🙂
Maistas smegenims. Kartais būna, kad vaikštai savaitę ar dvi nesuprasdamas ko nori. Jautiesi pasimetęs šioj žemėj, o tada paimi knygą ir supranti, kad būtent to tau ir reikėjo.
Smagaus turinio.
Gavelį, jaučiu, griebsiu skaityti ir trečią kartą. Bene geriausia lietuviška knyga, kokią esu skaitęs.