Labas rytas 2

Labas,
štai naujas laiškas tau. Atsikėliau anksčiausiai, tai parašysiu. Atsikėlusi tai norėjau iš pradžių ką nors primušti.
Atiduokit karštą vandenį!!!
Bet ai…
Nu ir dzin. Ir neduokit, aš 18 metų pragyvenau nežinodama kas yra karštas vanduo kasdien. Nemirsiu ir dabar, išgraužkit! Žinok, aš žinau, kad mane nori išvesti iš pusiausvyros. Tokia scena šitam spektaklyje. Bet aš užsisipyrusi. Geriu vaistus nuo peršalimo ir apsimetu, kad man viskas gerai. Ir vengiu bet kokių konfliktinių situacijų.
O vakar kai važiavau namo, tai troleibuse (klausyk, negi visi įdomiausi dalykai vyksta troleibuse?) tokia bobšė prie visų kabinėjosi. O man sako:
-Pasižiūrėk į save! Nuo plaukų iki avalynės! (citata tiksli).
Nu ką, grįžau. Pažiūrėjau. Plaukai išplauti šaltu vandeniu atrodo visai gerai, o ką? Avalynė – ryškiai geltoni kedukai. Tai ką? Gražu gi.
Apie tuos troleibusus, vakar jau rašiau vieną laišką, kad troleibusai man darosi, kažkokie… Na juose jaučiuosi… kitaip. Juose man kyla idėjos, juose gimsta istorijos ir piešiniai. Juose pamatau įdomiausius dalykus. Vakar jau kai kam rašiau, kad taip jaučiuosi tik troleibusuose, autikuose to jausmo nėra. Gal todėl, kad ūsuočiai nėra tokie laisvi? Įtariu, tramvajus man dar geriau tiktų.
Minties šuolis. Pameni, kai prieš pusantrų metų ruošiausi nešti žiedą padidinti? Regis jau reikia mažinti, nes vos nepamečiau porą kartų. Nežinojau, kad auksas išsitampo :)))
Viskas, einu plaut kavos puodelio ir į darbą. Reikia galutinai save pribaigti darbu. Iki.
Salomėja