Tik šiandien suvokiau, kokie keisti garsai name rytais. Savaitgalių rytais.
Ne, aš negaliu pasakyti ką kalba kaimynai. Negaliu nuspėti kokios muzikos klauso, ar kurią televizijos laidą klauso. Su garso izoliacija čia gana padoriai. Tiesa, kartais girdžiu kaip medinėmis kolidoriaus grindimis prakaukši, kuri nors kaimynė. Girdžiu kaip, kažkur virš manęs, kartais baubia piktas vyras. Emocianalus toks. Dar kartais sušniokščia kanalizacijos vamzdžiai. Tiek tų konkrečių garsų.
Bet šiandien ryte prabudusi, kelias minutes tingėjau įsijungti muziką. Ir supratau, kad namas ūžia. Iš esmės tylu. Bet panašu, kad visose pusėse žmogai žiūri rytines televizijos laidas, nes lyg ir toks televizorių gausmas. Lyg ir girdisi šnekos. Bet tokios tolimos tolimos. Visumoje gaunasi toks gyvas ūžimas. Jaučiasi, kad name daugiau žmonių, nei darbo dieną.
Bet dabar jau jo negirdžiu, nes skambant ragga jungle muzikėlei, pamurksiu, kad Tautvydas nenusiviltų. Gavau dovanų pinigų, ir planuoju šiandien ką nors nusipirkti. Murrrrr, nes leisti pinigus, kurių neuždirbau, tačiau, kurie nesukelia sąžinės graužaties, todėl kad neuždirbti, man visai patinka. Murrrr.
Alaus pirkimo įpročiai
Pamenu, kaip kažkada piktinausi, kad šiais pasirinikimo laikais, parduotuvėse nėra tamsaus alaus. Vat ir dabar turiu keistą taisyklę, visada tokio nusipirkti, jei tik randu. Tokio kuris kainuoja iki 3Lt. Samsonas, Ožiukas, Bohemia (ar kaip ten). Ir galvoju, kad ok ok “Švyturio” šalis. O bet tačiau, štai čekiško akcija: lygiai tiek pat kainuoja ir tamsus, ir šviesus. Bet tamsaus gerokai daugiau prapirkta. Vakar atsiradusio Kozol, šiandien jau beveik tuščia lentyna. Taigi, ne aš viską išperku. Kažkas kitas, tai kodėl dėl manęs ir tų kažko kito negali visada tamsuolio būti?
Ne, aš negeriu labai daug. Bent jau pastaruoju metu. Nes a) tamsaus alaus tikrai būna retai, ypač artimiausioje parduotuvėje, b) į parduotuves einu gana retai, c) perku tik 1-2 butelius, d) mielai vaišinu svečius, e) mėgstu kaupti atsargas, o jei karas koks?
O kadangi vakarykštės įkurtuvės pratuštino šaldytuvą, o ir maximoj buvau, tai prigriebiau šiek tiek tamsaus gėralo. Ir prie kasos gi pasirodė vienas butelis be kamščio, ir nesipila alus tik todėl, kad visokios ten folijos dar jį prilaiko. Nors varvėjo. Atsiprašau, sakau, bet šito tai nejamsiu. O pardavėja manęs klausia, tai išminusuot ar eisit kito? Pažiūrėjau aš į tą eilę už manęs, kurioje neseniai stypsojau. Mikliai pasvajojau, kad jau einu. Į antrą aukštą, sau neskubėdama, pasivaikščiodama, su pikdžiuga tokia… Kadangi šiandien, ryt, poryt gėrimų neplanuoju, tai ai tiek to… Minusuokit… Bet kodėl bliam, taip nutiko su silpnesniu bei skanesniu alum, a?
Įkurtuvytės po įkurtuvyčių
Kartais galvoju keista karma mano buto.
Gyvenu čia jau beveik du mėnesius. Lyg ir pripratau, lyg ir prisijaukinau… Tik šiaip keista. Gyvenusi esu visokiomis sąlygomis. Ir su lauko tualetu bei vandens šuliniu kieme. Ir su visam koridoriui bendru vienu dušu bei virykle virtuvėje. Bet niekada negyvenau viena.
Keista, kad pvz., mano bute niekada nebuvo daugiau nei 2 žmonės. Čia nuo tada, kai gyvenu.
Pirmas įkurtuvėles paminėjom su D. ir alumi. Tada aptvarkėm tuos namus, kad būtų galima gyventi.
Po to gi būsimas buvęs vyras apsilankė pažiūrėti, kaip įsikūrė būsima buvusi žmona ir taip pat gi suvartota alaus.
Po to gi įkurtuvių proga arbata prigirdžiau vieną iš negėrėjų kolegą A. Kaip sakė, arbata ne alus, daug netelpa, tai apsiribojome tik 3 puodais gėrimo.
Po to gi suvartojome du butelius vyno su gerb. R. Labai geras santykių atgaivinimas. Užskaitau.
Praeitą savaitę, paminėjom D. gimtadienį ir vėl kažkur dingo du buteliai vyno.
O šiandien gi vėl paminėjom pavėluotas įkurtuves ir paankstintai kitą progą su N. Ir vėl su alučiu. Kukliai ir smagiai.
Kas čia dar nebuvo? Kartą per porą savaičių taip vat ir minim tą įsikūrimą.
Keistas tas butas kažkoks. Daugeliui patinka jame būti. Visi kažkaip pasako, kad tikėjosi blogiau. Aš gi prieš tai tik dėl namo įspėju, ir dėl to kad čia labai mažai vietos. Ir kad dušas baisokokas. Ir viskas.
Gyvent čia galima. Taip, nes čia gyvena mano paveikslai ir knygos. Ir aš.
Aš kažkaip visada galvoju, kad namai, kuriuose yra knygų jau savaime yra jaukūs. Todėl net kai krausčiausi, tai pirmas daiktas, kurį atvežiau buvo knyga.
Tik atrodo po prasinešimo po knygynus, man lentynos vienos trūksta.
Mane išbarė
Ha ha ha, gavau pylos, kad keikiusi savo bloge. Atseit negerbiu skaitytojų ir šiaip parodau savo požiūrį į žmones.
Na tai kaip čia pasakius. Gerbiu gerbiu :))) Tuos kuriuos noriu. Ale galiu abi kojas duot nukirst, nei vienas jų neįsižeidė dėl pė ir iks raidžių derinio mano tekste. Beje, aš ir realybėje labai baisiai gi nesikeikiu. Dažnai net taip ir sakau pėiks ar eniks, arba pofik, nafik… Tai nereik čia verkt.
O jei kas labai jau nepagerbtas, įžeistas, nuskriaustas jaučiatės, tai galiu išeitį pasiūlyt. Spustelime iksiuką raudoname fone (ar koks jis ten pas jus) ir uždarome šitą langą. Valio!!!
Šiandien aš keikiuosi.
Ryt verksiu.
Poryt murksiu.
Kažkada fantazuosiu.
Dar po to zysiu.
Ir ko jau tikrai nedarysiu – tai savęs necenzūruosiu. Ir tai nereiškia, kad be saiko keiksiuosi, nes tai būtų nenatūralu.
Darbinis klientas
Kai leidi žurnalą žaliems žaliems jūzeriams, turi nusiteikti, kad gausi keistų laiškų, dar keistesnių skambučių. Taip jau yra. Bent kiek pažengusiems, tas žurnalas nebeįdomus. Jie kritikuoja ir šaiposi, nesuprasdami, kad mes ir patys mieliau skaitom visai kitokią literatūrą. Bet jei perka, vadinasi reikia, o jei reikia, tai kažkas daro. O tie žaliausieji vis dar nežino kuo skiriasi lentelė nuo lango, įsivaizduoja, kad redakcija yra techninio aptarnavimo centras, ir net sugalvoja paprašyti atsiųsti programų ar žaidimų kodus.
O štai šiandien susidūriau su tokiu linksmuoliu senuku :). Sugalvojo jis gi, kad diske, kurį nusipirko su žurnalu – virusas. Taip, žinau, kad senuosius diskus lievos antivirusinės kartais apšmeiždavo. Bet, kaip supratau, senukas sau sėkmingai naudojosi disku, kol neįsidiegė avasto, kuris gi ir pradėjo kaltinti nebūtais dalykais vargšą CD. Tai senukas pasiėmęs tą diską atkeliavo į redakciją ir pradėjo porinti:
– Va šitą diską paskolinau anūkams ir jie grąžino man jį apkrėstą. Gal jūs galite ištrinti virusą? Avastas gi blokuoja, bet ištrinti tai neleidžia.
Oi sakau, nereikia kaltinti anūkų, nėra ten jokių virusų. Avastas čia kaltas.
Ir čia senukas (+-70 metų, didžiuliais akiniais, susitraukęs toks) mane pribloškia pasakydamas, kad ai tai tada reik mest lauk tą avastą, gal tada kasperskį susidėt, bet jis jo vargšą kompą stabdo, be to sunku nusilaužti (oho!!!), kad gal tada nodą įsidės. Tada dar man papasakojo apie savo kompiuterį, kad anūkai prigadina visko, jis tik sustvarko, o tie piemenys pridiegia visko. Ir paklausė ar negali jis visgi nusipirkt dar vieno tokio disko, nes nori įsitikinti, kad avastas tikrai grybauja. Padovanojau aš jam tą CD. Visą tą pokalbį girdėjusi administratorė, ko tais labai jau šypsojosi.
Ir išvada. Geriau kai jie ateina negu kai skambina. Nekenčiu kalbėti telefonu. Nors kolegos sakė kietai kalbu. Aišku kietai – vienskiemeniais žodžiais.
Šiandien aš
nervinga. o tada pikta. tada nervinga. o po to vėl pikta. tada vėl nervinga. ir vėl pikta. ir taip be galo. galit pasiūlyt ieškot priežasčių savyje, bet man nieko ieškot nereikia. aš žinau, ant kurios kėdės jos sėdi. todėl nervinga, o tada pikta. nervinga ir pikta.
parašiau ir juokinga pasidarė.
Darbinės pozos
Kažkaip nenuostabu, kad vienas populiaresnių mano įrašų (dažniausiai ateina per googlę paiešką) yra tas, kuriame yra minimas o n e . l t . Tai galvoju reikia nugalėt jį ir pakalbėt apie seksą.
Apgavau apgavau!!!
Ištikrųjų tai Audrius darbe sako:
– Tai kaip suprantu šiandien nebedirbsim?
Dirbkit dirbkit, kas neduoda? Tai jau tikrai ne aš. Bet sunkoka.
Nes gi kaip dirbsi, kai kažkodėl kyla diskusijos apie vyrų pėdkelnes (apie šias įtariu greitai pablogins Laura). Ir DNR pasidaro įdomu, o tai kaip ten su depiliacija. Nežinau kuo pėdkelnės su depiliacija susiję, bet gauna jis visokių pasiūlymų. Telieka pasirinkti.
Nes kyla klausimas kaip pakeisti žodį “triukas”? Stebuklas, pokštas ir t.t. netinka.
Ir aš pasakau, kad bus tikras triukas, jei iš tos bandomos aprašyti enciklopedijos išspausiu puslapį teksto.
Ir kaip galima dirbti, jei spaudžiojant toje enciklopedijoje “random page” – rodomi tik erotiniai straipsniai. Pvz., žinot, kad yra tokia “malūno poza”. O “šokančios varlytės”? Aš tai nežinojau. Ir vistiek iš aprašymo nesupratau, kodėl tos varlytės taip vadinasi… Na, ko? Čia mano darbas, mano aprašinėjama programa, aš neprašiau, kad randomu man rodytų tokią informaciją, tiktų man ir straipsniai apie grybus bei jų klasifikavimą. Bet galvoju, kad taigi gal ir kolegos nežino visokių įdomybių, tai paskaičiau garsiai (vienas žmogus niekaip tuo nepatikėtų). Užkrėčiau. Kadangi mano aprašomoje enciklopedijoje nėra paveikslėlių, tai nupuolė kolegos internete ieškot, kas gi tie malūnai. O tada pasipylė ir taip toliau.
Ale šito negaliu tekstan rašyt. Todėl vistiek bus triukas jei ištempsiu tą puslapį. O aš gi turiu dar tokį pokvailį principą neiužkišinėti tuščios vietos “pagyvinančiomis mergomis ar kitomis iliustracijomis”. Todėl teks susisukti.
Ech… Kas išrado pirmadienius, rytus ir darbus?
Nai nai nai
Akcijos gal ir blogis. Jos vilioja pinigus ir elgiasi bjauriai.
Ale px, man tai… Svarbu teisingos akcijos. Pvz., užtikta šiandien.
Rezultatas: +6 knygos ant mano stalo. Ir tik -70 Lt mano kortelėje.
Akcijos vyksta Pegase. Pvz., Irvingo “Sidro namų taisyklės” kainuoja tik 10 Lt. Aš būdama godi beveik graužiau nagus, kodėl ta knyga mano lentynoje jau kokie 3 metai guli.
Dar gyvenime neturėjau tiek skaitalo.
Vo. Pasimaiviau.
Monday morning? Hrrr…
Kažkada rašiau štai tokį įrašą. Galvoju tada arba buvau susipykusi su protu, arba šiaip man nelabai gera buvo. Šiandien niekaip nesugalvočiau, kad pirmadienis yra gėris. Visų pirma, po kelių dienų pertraukos iš lovos verčia žadintuvas. Ghr ghr ghr… Nenantūraliai pažadinta aš niekada nebūnu laiminga, džiaugsminga ir visokia kita -inga. Jei rytą leidžiu su kuo nors, kad ir miške kokiam iš palapinės ropščiuosi, tai tikrai kokias pirmas penkioliką (jei tik galiu tai kuo ilgiau) minučių tyliu arba bent jau stengiuosi. Jei keliuosi viena, tai turiu tą prabangą nepražiot burnos ir niurzgėt net kokią valandą.
Na ir kas sugalvojo rytus, pirmadienius ir pirmadienių rytus? Gal galėtumėt atgalvot atgal?
Pirmadienis niekaip negali būt gera, nes šiandien prasideda viena bjauresnių darbo savaičių. Ir kitą pirmadienį tokia prasidės, o po to jau galima bus atsikvėpti.
O gal viską ištrinti ir pasirašyti vėl kokį optimistinį tekstuką?
Ir vėl sau
Labas labas. Vėl tu čia. Sekmadieninis. Na užeik – svečias būsi. Ko nori? Kad paverkčiau ant peties? Pasidalinčiau džiaugsmais? Nuotaikomis?
Ai, kad gal nenoriu. Turiu pripažinti, kad jaučiuosi niekaip (nemaišyti su nekaip). Dar neseniai pas mane apsilankydavo ilgesio mergaitės vilkolakis. Stūgaudavo čia iš ilgesio. Dabar gi jis užsimėmęs labai, įdarbino jį mergaitė stipriai, tai ir pas mane neturi laiko atslinkti. Tai ir igesio kauksmas kažkur ten toli. Gal pagaliau ir man atėjo tasai suvokimas, kad kur bebūčiau, ką bedaryčiau, ilgesio objektas vistiek su manimi.
Klausai Nematomas? Dar šią savaitę mane buvo užplūdę paranojiškos nuotaikos. Ir nors liko toks nerimukas dėl darbo, bet tas dalykėlis vistiek gerai arba blogai, bet baigsis ateinančią savaitę. Tiek galima pakentėti. O dėl kitų baimes sukėlusių dalykų… Juoko dozė tikrai labai padėjo. Ačiū mūsų neperskiriamam aliansui :). Dabar kai paklausiu savęs ar bijau? Regis jau ramu.
Galvojau baisiai nuobodžiausiu savaitgalį ir liūdėsiu, kad vėl viena… Vėl reiks, Nematomas, tave po paupius tampyt… Nifiga, nes jeigu būčiau vakar veikusi ką nors kitą, tai svajočiau apie miegojimą ir bimbinėjimą. O šiandien… Šiandien skaitau, ieškau (sėkmingai) muzikos, ją perklausau, piešiu. Ir netikėtai pamačiau kiek valandų, nes maniau kokiom 3 mažiau. Vadinasi viskas teisinga. Laikas taip bėga tik užsiimant teisingomis veiklomis.
Bet bejausmė kažkokia aš šiandien, Nematomas. Man kažkaip tingisi bijot, galvot, mylėt, svajot. Tu teisus, aš šiandien tame idealiame pasaulyje (viename iš trylikos, jei nori tiksliai tai vienuoliktame), kuriame nėra jausmų. Pabūsiu čia iki rytojaus. Galiu sau tai leisti. Jei nori, pasilik.