Kažkada rašiau štai tokį įrašą. Galvoju tada arba buvau susipykusi su protu, arba šiaip man nelabai gera buvo. Šiandien niekaip nesugalvočiau, kad pirmadienis yra gėris. Visų pirma, po kelių dienų pertraukos iš lovos verčia žadintuvas. Ghr ghr ghr… Nenantūraliai pažadinta aš niekada nebūnu laiminga, džiaugsminga ir visokia kita -inga. Jei rytą leidžiu su kuo nors, kad ir miške kokiam iš palapinės ropščiuosi, tai tikrai kokias pirmas penkioliką (jei tik galiu tai kuo ilgiau) minučių tyliu arba bent jau stengiuosi. Jei keliuosi viena, tai turiu tą prabangą nepražiot burnos ir niurzgėt net kokią valandą.
Na ir kas sugalvojo rytus, pirmadienius ir pirmadienių rytus? Gal galėtumėt atgalvot atgal?
Pirmadienis niekaip negali būt gera, nes šiandien prasideda viena bjauresnių darbo savaičių. Ir kitą pirmadienį tokia prasidės, o po to jau galima bus atsikvėpti.
O gal viską ištrinti ir pasirašyti vėl kokį optimistinį tekstuką?
netrink. tu ir taip turi ką rašyt, mirkt 😉