Atėjo kolega, klausia ar kas nors iš mūsų rūko. Mat cigarečių, o gal ir kompanijos reikia. Nerūkom. Gal. Beieškodama kramtomos gumos knisausi rankinėje ir… …ech, kaip gardžiai kvepia tas “trešnės vyne” pypkinis tabakas. Norisi visai išsitraukt. Smagus žaidimas tos pypkės. Netikėtai smagus.
Užsipylėm vandens. Užkaitė. Tada aš priėjau. Išjungiau. Šaltu vandeniu užsipyliau kavą ir galiausiai suvokiau ką padariau. Laura į viską žiūrėjo nuostabos kupinomis akimis.
Tikra krizė. Pildausi jau nebe bendrą nuolatinį, o tik troleibusinį. Ir dar netingėjau registruotis sistemoje idant trijų litų už aptarnavimą nepaimtų. Bet tokiu būdu bilietą tik per 24 val papildys. Nu gražiausia.
Pagaliau patikrinau senuką teleloto bilietą. Matyt tas milijonas buvo dar ne mūsų. O ir nafik tas milijonas reikalingas. Po to vienos bėdos su juo.
Frazė – Buvo smagu,- pasirodo gali būti pasakyta ir nelabai tinkamu laiku. O iš ties, kai pagalvoji, juk po laidotuvių jos nesakytum. Kai miršta ar apmiršta…
Vistiek vos vos, kad ir su batais, įsibridau į jūrą. Negaliu ją pamačiusi taip ir palikt nepalietus.
tabakas… pypkė…
Salomėja paskatins mane prisiminti, jog ir pypkių ne vieną turiu.
Rokai, gal galėtum sąžiningai pasakyti kokiu tikslu rašai komentarą?