Kai vieni žmonės neklauso kas jiems sakoma, o kiti neturi jokio ūpo ir nuotaikos kartoti bei aiškinti…
Kai vieni žmonės visiškai nejaučia intonacijų, o kiti “pamiršta” pasakyti, kad čia gi nerimtai…
Arba apytikslis Amelijos iš Monmartro ir josios tėvelio dialogas:
T: tai kaip sekasi darbe?
A: gerai, bet aš jau sakiau.
T: tai sekasi gerai?
A: gerai. pasidariau abortą, nes nėščia naudojau kreką, o šiaip viskas puikiai.
T: puiku, puiku…
Arba realiame gyvenime nepastėbėtas cinizmas išsirutulioja iki to, kad:
jis išėjo iš darbo.
ji nėščia.
katė vartoja heroiną.
heroinas brangus, todėl ji per langą pardavinėja baldus.
jai padeda juodasis Hanibalas.
O bet tačiau visa tai sugrąžino juoką.
atrodo, kad vakar :)))