nerimas

Mūsuose nuo pat pradžių nebuvo “tavo” ir “mano” pinigų (ankstesnių mano santykių metu buvo “tavo”, “mano” ir “mūsų”). Labiau gal buvo “tavo” ir “mano” darbdavys. Dabar gi kai dirbame ten pat ir be jokių darbdavių, tik su klientais, tai to “mano” ar “tavo” visiškai neliko. Šiandien iš vienos piniginės į kitą perkeliame banknotą ir aš juokais sakau, kad pasistengsiu neišlaidauti nebent kelią pastos batai ar tašė. O jis man sako, gi labai nesivaržyk, nes šiaip man keli nerimą.

Juokingoji dalis yra ta, kad kai aš ko nors noriu, tai jis turi vos ne jėga mane įkalbinėti nusipirkti, nes aš visada galvoju “o gal man nereikia…”