Vakar netekom draugės, kuri jau beveik 12 metų lydėjo mane per gyvenimą. Kitė buvo mūsų katė. Ir šiandien labai liūdna, kad niekas nebeateis kaulyti latte pieno putos, nebeįmušinės įvarčių iš mažiuko į vonią, nebežais Totoro katobuso, nemekens užklupta darant neleistinus dalykus.
Daug atsiminimų, apie tai kaip Kitė laižo man žliumbiančiai akis, ar nuolatos pavagia vilnones kojines. Liūdesys, kuris nebus toks stiprus visada, bet Kitės trūks visą laiką.
Užuojauta. Sunku netekti savo augintinio.Mano šuniukui buvo 18 metų kai mire ir jau praėjo keli metai, bet iki šiol kartais jaučiu liūdėsi.