Lietaus advokatė

Lietus man tampa simboliu. O gera gi turėt simbolį, kai net šalies pavadinimas su juo susijęs. Čia Lietuva. Čia lietūs lyja.
Viena įsimintiniausių mano gyvenimo dienų – vestuvės – praėjo lietui lyjant [[kur ten lyjant, tiesiogine ta žodžio prasme pliaupiant]].
Tas garsas, kurį girdžiu už lango… Toks toks… Trūksta man tik šilto gėrimo ir mylimo šalia:) Kad būtų su kuo klausytis lašų.
Lietus dažnai netikėtas. Dažnai įkyrus. Dažnai tampa ligų priežastimi. Tačiau iliustruoja romantiškus filmus. Lietus šiltas, lietus šaltas.
Trumpas lietus… Užknisantis lietus. Tobulo asmens apibūdinimas. Deja, tik lietus.
Daugiau nei prieš metus, girti, naktį lipome nuo Taurakalnio… Dainavau i’m dancing in the rain… Ir šokau. Kas patikėtų, kad taip galiu? Aš ne. Bet buvo taip.
Įsimintiniausias man lietus buvo prieš mėnesį. Trumpas, vietoje, laiku, permerkiantis kiaurai. Gražu permirkę žmonės. Ypač kai šilta.
Ir nors nemėgstu skėčių, gatvėse jie visada atrodo linksmai. Spalvoti ir juodi… Išsiverčiantys nuo vėjo.. Užmirštami stotelėse…
O šiandien mačiau super aksesuarą. Irgi visai netikslingą jei nelyja – žalius guminius batus su raudonomis didelėmis gėlėmis. Sukurti man, bet ne ant mano kojų. Ir gerai. Yra kuo grožėtis.
Lietus lietus… Daug dar jo laukia. Tai bandau čia paadvokatauti. Svarbu gi kas mūsų galvoje.