Apie mane: aš nesu prieš santuoką. Nesu už santuoką. Man patiko būti ištekėjusiai. Patinka ir būti netekėjusiai. Viskas priklauso nuo žmonių. Taškas. Tiek apie mane.
O dabar apie ką kitą. Apie visokius politinius, delfinius, komentarinius, foruminius, bloginius pasisakymus, kad žmonėms, kurie nesituokia šeima nėra vertybė. Nesusituokusių žmonių vaikai neturi šeimos, ar mato nedarnios šeimos modelį. Kad vaikas eidamas į mokyklą patiria traumą dėl to, kad jo tėveliai nesusituokia. Ir kad vaikams labai keista, kad tėvelių pavardės skiriasi. Na žodžiu, vargšiukas tas benkratėlis, kaip jam gyvent?
Tokio požiūrio labai daug. Pliekiamos “ala modernios” poros, kurios gyvena susimetusios ir pasiruošusios žemam startui – susirinkti daiktus.
Prisiskaičiau tokių dalykų ir jūs man paaiškinkit kvailai:
ar jūsų šeimoje dažnai aptarinėjamas tėvų santuokos klausimas? Jau įsivaizduoju, kaip jūs penkiametis, sėdate kartu prie Kalėdų ryto stalo ir klausiate tėvelių: o jūs turite mieli santuokos liudijimą? Ar tėveliai sako: va Tomuk, tau Kalėdų senelis atnešė mašinytę, o žinai, mes esam nesusituokę/susituokę.
Jūs jau man atleiskit, bet aš nesu tikra ar po šiai dienai esu mačiusi savo tėvų santuokos liudijimą. Tai kaip čia dabar, o jei jie nesusituokę, ir mano šeima nedarni?
Jūs man pasakykit, ar atvedus vaiką į darželį/mokyklą reikia rodyti santuokos liudijimą? Ne? Tai iš kur tada auklėtojai mokytojai kiti vaikai žino apie santuokinį statusą? Skirtingos pavardės? Nu atsiprašau, bet nenusišnekėkit. Lietuvoje pas vyrą ir moterį ir net vaikus iš viso yra skirtingos pavardės. Gal tik pradžia tokia pati :).
Ar tikrai santuoka tokia vertybė, kad “mielas vaikeli, mes tokie laimingi, mat esam susituokę”, arba “mažuti, skauda pilvuką? Esi nelaimingas, tai čia todėl, kad šeimos modelis iškreiptas, nes zakse nebuvom, pakentėk, vaistukų išgerk”. O gal visgi svarbiau, supratimas, mokėjimas kalbėti, diegti elementarias tiesas ir džiaugtis pasauliu? Gal svarbiau visgi šeima? Taip pat ir susituokusi, nes man šitas įrašas ne prieš santuoką nukreiptas, o prieš absurdiškus teiginius apie vaikų savijautą.
Kuri vertybė vertesnė: santuoka ar šeima?
Gentyje nei tas nei tas nėra jokia vertybė 😀
Aš kaip vis dar susituokusi, pareiškiu, kad santuoka, tai tik viešas pristatymas giminei, kad va konkrečiai šitą žmogų aš išsirinkau, prašom mano sprendimą gerbti, ir jį į giminę priimti 🙂 O jei toks pareiškimas daromas ne zakse, o prie šeimos stalo, tai mano vertybių sistemoj irgi skaitosi. Ir jei išvis nedaromi jokie pareiškimai, bet žmonės patys sau apsisprendžia, tai irgi skaitosi.
Tai tu savo dukrai vakarais nerodai įrėminto santuokos liudijimo, m? :))))))
bravo už įrašą!
Nematei, nematei Salomėja savo tėvų santuokos liudijimo, nes jie nežino kur jį nukišo. Vaikų gimimo liudijimus turi, o va santuokos ne. Jau jie tokie, būtinai ką nors pradangina. Ir ne kažkoks popierius santuoką ir šeimą sukuria.
Aha!!! Nėra liudijimo!!! Tai kokia čia šeima tada.
rudenį užrašinėjau vaiką į darželį, tai direktorė visko išklausinėjo – tame tarpe ir
apie santuokinį statusą – “nes man apie jus viską reikia žinoti”, cituoju.
dabar neseniai vežiau ten dokumentus, tai prieš atsisveikinant paklausė “o kodėl jūs neištekėjusi?”. įstaigos reitingai žlugs ar ką?
poliklinikoj irgi esu susidūrus su a la pajuokavimais “o iš kur aš žinau, kad vaikas jūsų?”. o nuo to keičiasi ligos/problemos esmė? iš kaimyno vaiką pasiskolinau, nes labai norėjau poliklinikoj apsilankyt :>
Nu ką aš žinau kokia šeima. Kartais aplink namą pasvaikom ( kai jaunesni buvom dažniau) kartais pasibaram.
O ką mano vyrui buvo į dukras mergytė pasiprašius. Graži. Tai ir sutikom. Visur sakydavau mano vyro vaikas, o smulkmenų nepasakodavau. O ką? Linksma
vonioje, o tai čia dėl pavardės skirtumo? Aš turbūt iš principo palikčiau tai paslaptyje 🙂 Kaip ir pati darau, nes kai siunčiu CV ar dar kur tvarkau reikalus – šeimyninio statuso nenurodau, o jau iš pavardės patys sau pasidaro prielaidas :). Yra tokių, kuriems ir žiedas klausimų sukelia. Bet tai čia gi jų reikalas, kad smalsūs, o ne smalsumą sukėlusių objektų:)
jo, pasidaro sau išvadas iš mano pavardės. nors aš neketinu savo pavardės keist nei jei kada ištekėčiau. buvo ir tokių replikų, “ką, vyras pavardės neduoda?”.
žinai, tą darželio direktorę tai aš būčiau mielai pasiuntus. tik tam darželiui alternatyvų Vilniuje nėra (jis ten ne koks nors turčiams skirtas, tiesiog specializuotas).
bet koks, koks, po velnių, visų šitų žmonių reikalas?
Na tokių pavardžių nekas nekeičia. Aš irgi tikiuosi jau su visam pasivadinus .
Neskaitant visų komentarų, visiškai tau pritariu dėl santuokos nebūtinimo. O dėl pavardžių – ir susituokus jos gali būti su skirtingomis pradžiomis. Jokio skirtumo šiuo atžvilgiu. Svarbiausia – santykiai šeimoje.
kalbant apie santuokos liudijimą – tai mes jų turim du! Nu kad jau tikrai tikrai būtų santuoka 🙂 Vieną buvom pametę, pasidarėm antrą, tada radom ir pirmajį (dukumentam kažkokiem reikėjo). Bet ne, vaikas nėr nei vieno matęs, nebent netyčia.