Vienoje knygoje skaitydama skurdžių žmonių aprašymą pagalvojau, kad būtent jie yra tai, kas gyvenime įdomu. Skurdus (pinigine prasme) žmogus niekada nestokoja fantazijos: prasimaitinti savaitę už du litus, rasti kur išgerti neturint lito, rasti degančių daiktų. Tuo tarpu turtingasis galvoja, kaip užkalti pinigo ir vienintelis jo rūpestis pasirinkti tarp kelionės už 3000 ir 4000, ar tarp džinsų už 500 ar 600.
Turtingasis netekęs pajamų dejuoja, panikuoja ir isterikuoja, kai tuo tarpi skurdžius gūžteli pečiais – pragyvensiu ir be tų 2 litų, ne pirmas kartas.
Ir ar pinigai atneša laimės? Net prisiminus banalų “Titaniko” filmą – pramogos viršutiniame denyje ir apatiniame. Ar tame viršutiniame apskritai buvo pramogos?
Auksinis jaunimėlis kokteilių bare ir penki visažiniai diedukai parkelyje. Ir vieni, ir kiti nejaukūs. Tačiau vieni visiškai neįdomūs. Kiti prašosi nespalvotos fotojuostelės, rašytojo plunksnos ar šiaip atidesnio žvilgsnio.
Babytė šluojanti tarpuvartes, ant lango išdžiaustytos paklodės, celofanais apkalti langai, įvairiaspalviai balkonai ir murzini katinai bei vaikai. Skurdaus kvartalo kasdienybė. Tačiau teko gyventi. Teko matyti – įdomu, žavu, smalsu. Jauku. Tikrai tikrai.
Ir prabangūs namai, iščiustytos pievelės, visur kaip vienas – dideli langai, užuolaidos ar vienodi roletai. Visur tokios pačios tvoros ir net baimė pasideginti kieme ar terasoje – ką praeiviai pagalvos. Teko dviračiu važiuoti po kilometrus besitęsiančias tokias turtingesnių gyvenvietes. Prisiekiu – tikrai nuobodu.
Girgždančio dviračiu jaunuolis aplenkia spūstyje stovintį naujausią lexusą. Deja vu.
O kiaušinienę iš visko (duonos žiaubės, užsilikęs svogūnas, nebevalgomi lašiniai) visada ir bet kada mainyčiau į krevetes, ar salotas su neištariamais sūriais.
Kodėl gi tu bijai būti neturtingas?
Pinigus taip pat galima išleisti su fantazija. be to, jie duoda daugiau laisvės, jei tik patys nėra gyvenimo tikslas.
Galima. Tikrai tikrai. Deja, kažkodėl ta fantazija nepasinaudojama. Gal žinai kodėl?
O ar tikrai duoda laisvės? Ar ji nesianuliuoja sudėjus kartu su įsipareigojimais (juk pinigai už dyką neateina)?
Jei į pinigus žiūri tik kaip į priemonę, o ne į tikslą, su fantazija paprastai problemų nekyla. O dėl įsipareigojimų – viskas priklauso kaip tuos pinigus uždirbi.
“su fantazija paprastai problemų nekyla” – čia teorija. Praktikoje matau, kad tikrai žmonėms kyla problemų. Arba jos tampa tokio lygio, kaip nusipirkt kuo nereikalingesnę prekę su eko ženkliuku.
O į pinigus, kaip į priemonę dažniausiai ir žiūri tik tiek kurie jų neturi. Po to viskas pasikeičia.
Nebent papasakotum konkrečių pavyzdžių.
Aš pats 😀
Na ir kaip pasireiškia fantazija leisdama pinigus? Tikiuosi ala aifaunų sąraše nėra. Ir dalykų, kuriems kaip ir nereikia pinigų jei turi fantazijos.
Ne, ifounu nėra, nes jie man nepatinka. O jei patiktų, tai kodėl ir ne? 😉 Paprasčiausiai man pinigai leidžia daryti tai, ką noriu ar man patinka. Ką apie tai pagalvos kiti, kaip ir nelabai rūpi. Bet tikrai tie pinigai neina tam, kad būti madingam, “ekologiškam” ir panašiems “teisingiems” dalykams, nors namas su pievele yra, tik neišpopintas, nes man tam gaila savo laiko. Dažnai lieku aplinkinių nesuprastas, bet man taip smagiau ir įdomiau gyventi 🙂
Taip ir neaišku, kam tamsta išleidžiat turtus (čia atmetus būtinas išlaidas). Materialius daiktus (patinkančius aifaunus), pirkti fantazijos nereikia. Reikia pinigų. Gatavas keliones, įrengtus namukus, fotoaparatus ir t.t. irgi nereikia fantazijos – reikia pinigų. Ką aš labiausiai akcentuoju, kad kai turi pinigų, nebegalvoji, kad tą patį dalyką galima gauti ir be jų, ar su daug kartų mažesne suma.
“Paprasčiausiai man pinigai leidžia daryti tai, ką noriu ar man patinka” – aš netardysiu kiek ir kam. Man smalsiau, ko tu negalėtum padaryt neturėdamas pinigų, arba turėdamas jų mažiau.
Kadangi buvo bepiniginis metas, tai galiu pasakyti, kad galima padaryti kai kuriuos dalykus ir be pinigų. Tačiau tai bus žymiai sunkiau arba užims daug daugiau laiko. Tas mane ir erzindavo, kad priemonės norimam tikslui pasiekti tokiu atveju yra labai apribotos. Bet iš kitos pusės, išmokau džiaugtis šia diena ir tuo, ką turiu, Bet tai nereiškia, kad nenoriu daugiau. Svarbu, kad būtų smagu ir įdomu gyventi, o tai ir yra svarbiausia. O pinigai tai tik viena iš priemonių tam pasiekti. Pinigai man leidžia lengviau realizuoti savo pomėgius, nesukant per daug galvos kiek visa tai kainuoja. Kad ir toks paprastas dalykas, kurio negalėčiau padaryti be pinigų – kai viskas užknisa, sėsti į automobilį ir nudumti prie jūros nors porai valandų, kad vėjas ir bangų ošimas prapūstų visa galvoje susikaupusį šlamštą. Vieni tai vadina išsidirbinėjimu ir pinigų švaistymu, o man kelionė galingu ir geru automobiliu bei paprasčiausias pasivaikščiojimas prie jūros ar šiaip buvimas gamtoje leidžia džiaugtis gyvenimu ir atsipalaiduoti nuo kasdieninio tempo.
Pinigai! Pinigai! Aš ir be pinigų galiu pasiimti kuprinę ir apšokuoti aplinkines pelkes bei miškus ir taip kuo puikiausiai atsipalaiduoti nuo gyvenimo tempo. Rimtai. Kaip Salomėja ir sakė – kai jau fantazijos trūksta tai viską sutvarko pinigai, popieriukai su spalvomis… Kad ir kaip juokingai tai būtų.
Žinai, Salomėja, labai rekomenduoju pavartyt tą oranžinę knygą kur išsikaulijau dovanų, tas bičas linksmai ir fainai apie daug ką, tame tarpe ir apie tai irgi 🙂
Taigi vat, nesupranta manęs žmonės 🙂
Aš sakau, kad turint pinigų nebelieka fantazijos, o jie sako, kad lieka lieka, perku tą tą ir dar aną, ir galvot nereikia, ir greičiau gaunasi, ir įdomumą gyventi nusiperku 🙂
nu 🙂
nulėkti porai valandų prie jūros reikia fantazijos? nū atsiprašau :] daugiau fantazijos reikia pasivaikščiojimui po savo rajoną 🙂
Salomėja, manau čia suplakami du dalykai – fantazija apskritai ir fantazija kažką pasidaryti pigiau. Jei žmogus tikrai turi fantaziją, jos jokie pinigai neatims. Aš neneigiu, kad uždirbamas pinigus aukoji savo brangų laiką, bet, manau, neneigsi ir pati, kad siekdamas kažką pasidaryti pats arba tiesiog pigiau, tu taip pat eikvoji tą patį laiką. Ir tai yra kiekvieno žmogaus asmeninis pasirinkimas.
O kaip pavyzdys dėl paminėtų kelionių už 3k ir 4k spalvotų popieriukų, tai kuo puikiausiai galima pasinaudoti fantaziją ir vietoj to, kad pirktum suplanuotą kelionę, nusiperki liektuvo bilietus, nuskridęs išsinuomoji automobilį ir svetimoj šaly keliauji ten, kur nori ir kada nori, valgai ką nori ir nakvoji ten, kur nori. Be pinigų to nepadarysi.
Aš suprantu, kad tavo kontrargumentas bus jog tai galima padaryti už mažesnę kainą, kad nebūtina kažkur skristi ir pan., bet tai, jau kaip ir minėjau, spredžia kiekvienas asmeniškai. Jei aš galiu galiu sau tai leisti negalvodamas, kad reiktų pataupyti, tai kodėl gi ne?
Beje, Laura klausia ar “Stiklo pilį” skaitai? 🙂
Tio,
truputį žinojau, kad ateisi pasisakyti 🙂
Aš nekalbu šiuo atveju apie fantaziją pasidaryti ką nors pigiau (šitą temą gvildenau, kai rašiau apie remontus). Aš kalbu apskritai apie fantaziją. Man apskritai atrodo žiaurokoka net gvildenti tik du kelionės būdus, kai aš net nemąstydama galiu sugalvoti bent aštuonis (aham, galima pasakyti, kad čia buvo tik pavyzdys, tačiau pavyzdys juk galėjo būti ir kitoks). Aha, vieniems tų būdų reikia daug eurų, kitiems daugiau mažiau patogios kuprinės ir šiek tiek pinigėlių nenumatytiems atvejams.
Aš turiu minty patį svarstymo faktą. Tas kuris pinigų turi galvoja, taip kaip tu sakei. Tas kuris neturi – pafantazuoja ir apie paskolą, ir apie pasiskolinimą iš draugų, ir apie pasitaupymą po litą per dieną, ir apie nutranzavimą pas žmogų su kuriuo ką tik susipažino internete, ir apie… oho kiek pagalvoja ir tada pasirenka!!! Tegul ir nuobodžiausią variantą.
Ir beje, aš niekur nesakiau, kad neturiu pinigų. Gi deklaruoju, kad esu turtinga. Ir net patirtis mano gyva. Net ir su maistu. Va būna litų, tai nė nesivargini galvot ką valgyt, picą galų gale užsisakai. Nėra litų – iškarto galva veikia ir šedevrų prikuria. Vienintelis dalykas, kurį ir tikrai moku virtuvėje pagaminti tai košę iš kirvio. Kai būna ką ir iš ko, man kažkaip nebeįdomu.
O skaitau Lukjanenko ir Saramago, o ką?
Salomėja, visi “aš” ir “tu” mano komentare yra tik apibendrinimai neorientuoti nei į mane asmeniškai, nei į tave.
Dėl knygos nežinau, Laura prašė užklaust.
O dėl mano pavyzdžio, kas tave privertė pagalvoti, kad tai vienintelis galimas kelionės pvyzdys turint pinigų ir šiek tiek, na gal ir ne tiek daug, bet vistiek daugiau, nei tavo minėtu atveju įraše, fantazijos?
beje, pasidaryti pigiau, pakeliauti pigiau, pavalgyti pigiau ar dar kas nors pigiau yra vienas ir tas pats, tik skirtingi žmonės turi skirtingą ribą, nuo kurios pradeda svarstyti, ar reikia pataupyti.
Tiek. Laikas miegoti 🙂
Na aš tavo, ar MariukoM teiginius irgi imu kaip pavyzdžius prieš savo nuomonę. O aš savo komentaruose esu ta tikra aš.
Tik užbėgu už akių galimoms prielaidoms, kad va šita vargšė, todėl taip ir šneka. Eitų darban, kaip visi tai kitaip giedotų. O gal aš tiesiog laimės kūdikis, bet man niekada idėjoms įgyvendinti nereikėjo turtų.
Vis dar pridedu tą beje, kad niekas čia nekalba apie pigiau, taupiau. Kalba apie įdomiau, linksmiau, daugiau 🙂 Ir dar ne apie pigiau, o kaip padaryti, kai neturi. Be -iau.
Kai kas perskaitė postą apie pinigus; kai kas perskaitė postą apie taupymą; kai kas perskaitė postą apie gyvenimą. Apie ką šitas postas? 🙂
O betgi kaip sakė diedas iš oranžinės knygutės: pamatys tik tie, kurie pasiruošę pamatyti. Kažkaip taip :)))
g12,
man kartais įdomu, ką kai kurie žmonės darytų jei nebeliktų pinigų. Pvz., tik jiems (visiems kitiems jie egzistuotų). Ir būtų laisvė daryti bet ką, bet ką, ką tik įmanoma daryti turint pinigų. Kas būtų po penkių metų tam žmogui?
🙂
Teko gyvent ir visai neturint pinigų. Buvo gera svajoti, kas bus jei jų bus, bet… Nežinau ar esu laimingesnė dabar kai galiu nusipirkt krevečių (fantazija gaminant) ar kepant čigonišką kiaušinienę. Neturint pinigų kelionė prie ežero su nakvyne palapinėj jau atrakcija.
Vieni džinsai dviem, kai prisiuvi šalikėli kad kitaip atrodytų irgi smagu:)
Manau, kad truputis skurdo niekam nepakenktų. Žmonės atprato svajoti. Ne fantazuot, o svajoti.
Nes svajonė turi sparnus.
Kai teko atsidurti kuriam laikui tikrai apverktinoje situacijoje, svajonės niekur nedingo. Tik kai kurie anksčiau lengvai įgyvendinami dalykai tapo neprieinami ar sunkiai prieinami. Tai kas buvo paprasta, tapo sudėtinga ir teko tikrai pasukti galvą beieškant sprendimo. Tačiau tos visos svajonės ir norai buvo stiprus stimulas kuo greičiau kapstytis iš duobės. Bet tuo metu sužinojau, kas yra tikrieji mano draugai, kurie žmonės liko kartu ir palaikė, o kurie paprasčiausiai dingo kartu su sėkme, kuriais tikrai gali pasitikėti ir kas ko vertas. Išmokau džiaugtis tuo ką tuo metu turiu ir ką galiu nuveikti. Negrįžtamai pasikeitė vertybiu skalė ir požiūris į aplinkinius žmones, išmokau juos įvertinti, dingo nemažai iliuzijų. Supratau, kad neverta gaišti laiko savigailai ir kitų kaltinimui, kad atsidūrei tokio situacijoje. Daugiausia tik pats esi kaltas dėl to, kas įvyko. Buvau priverstas išmokti labai nemalonias pamokas, kad daugiau taip nepasikartotų. Bet, kai tiki, kad viskas, kas blogai, anksčiau ar vėliau baigiasi, neatsisakai savo svajonių ir siekių, nesėdi sudėjęs rankų ir negaišti laiko verkšlenimui, viskas vėl sugrįžta su kaupu. 🙂 Todėl Salomėja teisi, linkėdama pereiti per tai, bet tikrai nesutinku, kad pinigų turėjimas susiaurina fanaziją. Taip pat kvaila yra įsivaizduoti, kad jei žmogus turtingas, jis dreba dėl tų pinigų ir jų netekęs panikuoja ir blaškosi isterijoje. Taip, visokiu yra. Bet tie, kas užsidirbo savo sugebėjimų ir proto dėka ir nelaiko pinigų kiekio didinimu pagrindiniu tikslu, paprastai su tokiomis problemomis anksčiau ar vėliau susitvarko. Taip teigiu todėl, kad pats per tą perėjau, taip pat kai kurie mano draugai. ir kai man aiškinama, kad mažiau turintis pinigų turi geriau išlavintą fantaziją suktis, aš visada tai sutinku su šypsena ir gailesčiu, nes taip esi priverstas elgtis ne todėl, kad taip nori (nors yra ir tokių žmonių), bet tai tau diktuoja gyvenimas. Pinigai paprasčiausiai suteikia daugiau pasirinkimo variantų tam tikram tikslui pasiekti. Fantazija priklauso nuo pačio žmogaus, jo sugebėjimų, išsilavinimo ir pan.
“mažiau turintis pinigų turi geriau išlavintą fantaziją suktis” – va čia visas mūsų požiūris kertasi. Suktis? Aš apie tai niekur nekalbėjau. Aš kalbėjau, kad pinigų neturintis žmonės yra įdomesni. Gatvėje, kaip praeiviai. Moka būti linksmesni, nuoširdesni, šiltesni. Eiti pasivaikščioti į skurdžius kvartalus yra įdomiau nei į turčių inkubatorius. Klausyti dieduko su armonika smagiau nei dusti su jų ekselencijomis Čiurlionio šimtųjų mirimo metinių koncerte. Klausytis keliautojo, kuris vienas traukinukais apvažiavo Europą ir miegojo skvotuose įspūdongiau, nei to, kuris išleido 5ženkles sumas, nuskrido į kokią egzotišką vietelę ir matė tik tai, ką vietinis “gidas” norėjo parodyti.
Čia greičiausiai yra principinis skirtumas tarp “laikinai neturtingo” nes taip susiklostė aplinkybės, bet tikslai vistiek nustatyti ties pinigais ir jų turėjimu; ir tarp pasirinkusio tokį gyvenimo kelią neprisirišant prie daiktų, nesureikšminant pinigų, gyvenant visai kitomis vertybėmis 🙂 Todėl ir sakau – kai kam tai akivaizdu iš pirmo žvilgsnio, o kai kas tikriausiai ir nesuvoks to, kad taip gyventi galima savo noru.
@Salomėja: Gal paprasčiausiai tu nesutikai įdomių žmonių, kurie tikrai nėra vargšai?
@g12: Teisingai, visokių žmonių yra, visokių ir reikia, kaip sakydavo mano senelė. Tuo pasaulis yra margas ir todėl jis yra nuostabus ir įdomus. Bet tu visus turinčius kiek daugiau pinigų (specialiai nesakau geriau gyvenančius, nes čia vėl požiūrio klausimas) pakiši po vienu kurpaliu. Pinigai vieniems tėra tik priemonė kažkam pasiekti, kitiems gyvenimo tikslas ir to nereikia painioti. Kaip ir tarp turtingų yra visokių, taip ir tarp neturtingų yra visokių. Ir vienareikšmiškai pagal tai skirti kurie yra įdomesni, dvasingesni ir t.t, o kurie ne – tai tas pats,kas padaryti pasaulį juodai baltu. Ir aš puikia suvokiu, kad yra žmonių, kurie pasirinko kitokį gyvenimo būdą nei aš. Aš jų nelaikau vien dėl to nei geresniais, nei prastesniais. Kiekvienas turi teisę rinktis ir būti už tai gerbiamas.
“Pinigai vieniems tėra tik priemonė kažkam pasiekti, kitiems gyvenimo tikslas ir to nereikia painioti.” – o galima smulkiau? Kokie esminiai šitų žmonių skirtumai? Nes to antrojo tipo man dar neteko sutikti. Nei gyvenime nemačiau, nei delfyje apie tokius neskaičiau, tai labai įdomu.
Mariuk, niekur po jokiu kurpaliu aš nieko nekišu. Paminėjau tik du variantus iš tos kontinuumo galios begalybės galimų variantu, bet tik todėl, kad jie taikliai atitinka tai apie ką mes čia nesusišnekam, tik tiek.
Mano pagrindinis teiginys visam šitam trumpai yra toks: “pinigai kaip priemonė yra lengviausias kelias”. Kaip žinia ne visi mėgsta lengviausiu keliu eiti. Nėr čia ką daugiau, viskas pasakyta, teisintis nereikia 🙂
Čia diskusija gali be galo be krašto vystytis, nes aš visiškai nesutinku, kad “pinigai kaip priemonė yra lengviausias kelias”. Jei pinigus kas dalintų už dyką, tuomet – taip.
Mano požiūriu žmogaus fantazija nuo pinigų visiškai nepriklauso: vienas nepasiturintis gali visą gyvenimą praverkšlenti, kad gyvenimas jam nemielas taip ir nesistengdamas jį pagražinti (be pinigų), kitas gali sėdėti ant savo krūvos spalvotų popierėlių ir toliau juos kalti net negalvodamas, kam jam apskritai jų reikia.
Kaip MariukasM ir sakė, visokių žmonių yra, visokių ir reikia. Bandydami įrodyti, kad vieni ar kiti geresni tiesiog pademonstruojam savo netoleranciją kitokio mąstymo žmonėms.
O aš sutinku, kad pinigai yra lengviausias kelias. Visi gi žino, kad bet ką galima nupirkti, svarbu suma tinkama 🙂 Ir mane, ir jus 🙂
O, Tio, davai pasakyk lengvesnį kelią, kad jau taip 🙂
Pats lengviausias kurį teko matyti – randi darbą-plūdę didelėj korporacijoj, ta visai nesunku, persidirbti nereikia, jei pasiseka tai išvis niekas nežino ką tu turi dirbti, alga kapsi… Pinigai. Tada perki. Truputuką nuryji savo išdidumą, nes krūva šefų ant galvos rėkia nesamones, bet pinigai tai kapsi… Kas gali būti lengviau? 🙂
g12, ne tik rėkia, bet dar liepia kaip vergui kaklaraištį užsirišti 😉
na, bet kokiu atveju, tau geriau žinoti kaip veikia didelės korporacijos.
O aš laukiau lengvesnių kelių listo 🙂 Galvojau – pasinaudočiau gyvenime, užuot sąžiningai dirbusi kas rytą 🙂
Aš irgi vilčių dėjau… 🙂
Lengvesnis kelias nei dirbti korporacijoje yra pasinaudoti savo galva ir atradus rinkoje nišą sukurti nuosavą verslą, kuris ilgame laikotarpyje nebereikalauti didelių pastangų ir generuotų pelną. Turiu gyvą pavyzdį, jei norėsit, galėsiu asmeniškai papasakoti.
Vėlgi pasikartosiu, kad viskas priklauso nuo žmogaus asmeninių savybių. Vienas gali arti, vergauti, jei jums tai labiau patinka, korporacijoje ir taip ir neuždirbti tiek, kad galėtų realizuoti savo fantazijas. Kitam, turinčiam atitinkamas savybes ir tą pačią n kartų čia linksniuojamą fantaziją, dirbant korporacijoje sekasi kur kas paprasčiau. Taip kad jei kas nors vergauja korporacijoje (arba mažoje įmonėlėje, nesvarbu) ir jam “byra” pinigėliai, dar nemanau, kad tai yra lengviausias būdas uždirbti pinigus.
Dar kartą pasikartosiu, kad “pinigai kaip priemonė yra lengviausias kelias” tik tada, kai esi pakankamai sumanus, kad jie pas tave ateitų be didesnių ilgalaikių pastangų.
Mano (šį kartą neapibendrintai) požiūris yra būtent toks. Jūsų, kiek mano galva leidžia suprasti – kitoks. Tuo žmonės tikriausiai ir skiriasi nuo robotukų – gebėjimu į viską žvelgti skirtingai, elgtis kitaip ir savo nuomonės turėjimu.
Teks labai nusivilti, bet sąrašo būtent jums nepateiksiu, nes mūsų požiūriai išsiskiria 180 laipsnių ir kad ir ką vieni kitiems sakytumėm, vistiek sugebėsim kontrargumentuoti dėl skirtingo pasaulio suvokimo. Labai tikiuosi, kad dabar nepradėsim vieni kitiems įrodinėti, jog jūsų ar mano požiūris yra klaidinas. Gero savaitgalio! 😉
Tikrai nepradėsim. Tik tavo lengvesnis kelias pasakoja, kaip kitu būdu užsidirbti pinigų. O ne apie tai kaip pasiekti priemones/tikslus, kurias/kuriuos pasiekti yra lengviausia turint pinigų. Aš beje tikrai esu per menkos fantazijos, kad daugeliu tuo kelių eičiau, todėl imu ir padirbu šiek tiek kai reikia ko nors. Nes taip, kaip sakėme yra lengviausia 🙂
Gero savaitgalio ir jums 🙂 Beje, laikas jau ir susitikt būtų, o tai ką čia amžinai virtualias ir nė kiek neaktualias temas gvildent 🙂
Temos gal ir neaktualios, bet padiskutuoti smagios. Tikrai susitiksim, tik kad dar kol kas jums būsim ne kokie svečiai, nebent esat linkę klausytis riksmų valandėlę kitą 🙂
Viskas priklauso nuo to koks tikslas 😉
Na čia komentaruose (jei juos imsime kaip bendrą diskusiją) yra išreikšta, kad pinigai yra priemonė tikslams siekti. Po to buvo pasakyta, kad lengviausia priemonė. Tada kad tikrai nelengviausia, nes pinigų niekas nedalina. Na ir taip toliau. Tikslai nuo pat pradžių nedetalizuoti, o visa diskusija ne apie tai ką aš norėjau pasakyti įrašu, bet 40 komentarų man žygdarbis :)))
O mes gi ne iš kito pasaulio ir riksmų prisiklausę, tik pas save kol kas dar anksti kviesti, nes rėksmininkui statybų dvasia=dulkės absoliučiai visur ir mikliai, nebūtų naudinga 🙂
Tikiuosi jog knyga “šiušklyno žmonės” tave įkvėpė aprašyti, kaip žmonės gyvena šiukšlynuose. Tik man nelabai patiko vienas dalykas: turtingas žmogus, kuris tuos pinigus uždirba, dažnai galvoja, kaip juos apsaugoti ir neprarasti, todėl nesutinku, kad jis mąsto tik apie bereikšmius dalykus, bet dėl nuoširdžių draugų ir “balių” tai tikrai manau, kad žmonės, kurie turi mažiau sugeba daug geriau linksmintis.
kredite, baik spamint.
“Šiukšlyno žmonių” aš nesu skaičiusi ir neaprašinėju, kaip žmonės gyvena šiukšlynuose.
O mąstymas kaip neprarasti ir apsaugoti pinigus, tai tikrai labai reikšmingas…