Taigi mieli Lietuvos žmonės, turiu jums klausimą. Ar yra koks nors skirtumas tarp knygų skaitymo ir televizoriaus žiūrėjimo.
Aš kaip turėdama hobį – televiziją… bet nežiūrėjus jos jau kelis metus, bet gi skaitanti tokia, jau žiojausi sakyti, kad tikrai tikrai yra tas skirtumas. Bet. Po to nutilau. Jei toks klausimas yra, vadinasi yra ir abejonė. Sėdintis kampe ir skaitantis knygą žmogus, veikia iš esmės tą patį, ką ir tas kur sėdi ir žiūri teliką. Ar vis gi ne? Gal kas nors man kvailai padės atsirinkti kaip čia yra? Yra koks nors skirtumas ar ne? Jei yra tai koks?
Elementarus. Skaitydama naudoji vaizduotę tam, kas aprašyta knygoje: aplinka, vaikėjai, siužetas, kitaip tariant – turi pati viską “apvilkt”, žiūrėdama TV – gauni jau sukramtytą produktą, kažkas už tave jau atliko vaizduotės vaidmenį.
Beveik. Dar komenta papildyciau rakursu, tokiu, kad tau autorius/-iai pateikia/maitina SAVO poziurio/atskaitos taska/-us. Visi mes protelio liniuotemis kapojame vienybe ir pritraukdami tuos fragmentus prie jau esamu aiskumu/paaiskinimu/savoku.
Tuo budu, jei ziureti is tasko As vs Kitas autorius, tai skirtumo nera. Juk ne pac/pati rasai, o tau teikia is isores – sukramtyta. Nors… koks zm, tokia ir isore…
Beje, dar esu girdėjęs, kad TV pateikia tam tikrą informacijos kiekį per tam tikrą laiką. Tad visada gauni tą pačią dozę.
Ačiū, Vilmantai 🙂
O, Beveik, laukiau tavęs. Taip ir žinojau, kad pateiksi išsamų atsakymą, kurio tikrai nereiks kramtyt. Pritaikytą prie išvaizdos ir mano menkų protinių gabumų. Jėga ir ačiū.
Beje, savo nuomonę šiuo klausimu aš turiu. Bet ji nėra autoritetinga.
Skaitantis žmogus bent jau protingesnis atrodo. 🙂
Dargi žiūrint ką skaitai ir ką žiūri.
Bet jei tu, pvz, skaitytum “Svajonių knygų” seriją, tai aš nežinau, ar tai būtų geriau nei žiūrėti publicistines/mokslines ar laidas (jų LT televizijose nėra, kalbu tik apie užsienines).
Aha! Vadinasi yra sąlygų. Pvz., ką skaitai-žiūri. Na aš deja nieko rimto neskaitau. Galima šiukšlynėlyje repertuarą pamatyti.
Tik, ft. Beveik.
Ei, tik gal nereikia savęs menkint, jei, aišku, tik tai – ne saviironija. O ji, beje, neretai gelbeja ir mane. Nuo kerpių, tekstinių haliucinavimų, dejavų ir kitokių neadekwaatų 🙂
@ kills the video stars kaip kažkada (ft. Buggles’) Video killed the radio stars.
Kaip dar anksčiau Radio killed the theather stars ir pan. Visada yr/bus išlygų, visada liks tikro garso/žanro gerbėjų, tačiau atskaitos prizmė – technologinė.
Įdomiausias q – kas toliau !? Kadangi @ – 2D intelekto dėsnių įsikūnijimas, pasiekus ribą/maksimalią koncentraciją/smogą, turėtų įvykti nusimetimas, “odos pakeitimas”.
O kas liečia TV ir knygas, manau, jų, tokių, kokie jie DABAR LT, dienos suskaičiuotos. Kaip ir statistinio žmogo, kokis jis yr dabar. 🙂
Tai šia prasme skirtumo kaip ir nėr.
Tik, jūs taip įdomiai pasakojate. Gal dar atsakytumėte kodėl guminės valtys skrenda tik į dešinę?
Kadangi guminės, ir dar skrenda, primena šias situacijas:
– nuo krioklio,
– nuo tilto prisirišus guma ir sėdint valty,
– skrendant valtyje nuo tramplino (žiauriai intensyviai prieš tai sumosikavus irklais),
– kylant vertikaliai (žiauriai intensyviai prieš tai sumosikavus irklais malūnsparnio principu, bet kampu, kad suveiktų keliamoji menčių jėga),
– gal ką praleidau.
O į dešinę, manau, tik todėl, kad piktnaudžiaujama pusiausvyra ir dominuoja valties piloto persisvėrimas per kairįjį bortą, sėdint gale. Na, o jei sėdima vidury, dešinėje, ar prieky, negaliu komentuoti, nes nesusidūriau.
O jei valtys nepilotuojamos, tada gal dešiniarankiškumo principas čia jama viršų?
Tiesiog, kai valtį (nepripūstą) įsuki virš galvos (prieš laikrodžio rodyklę, jei žiūrėti į dangų) ir paleidi, aš asmeniškai visad griešiju ir paleidžiu dešiniau.
Na, o jei sukti pripūstą valtį, tada, matomai, gamyklos brokas…
Ačiū.