Keistumiukai

Visi turi kokių nors keistumiukų. Pvz., su viskuo valgo duoną. Nerūko kai eina. Sugalvoja norą, kai pamato vienodus skaičius laikrodyje, pvz., 11:11.
Aš irgi turiu keistumiukų. Jau esu rašiusi apie tai, kad nekenčiu kai programos būna per visą ekraną (fullscreen), nepriklausomai nuo moniko didumo/mažumo. Dar nekenčiu ikonų darbalaukyje. Dar kažkada rašiau apie tai, kad mėgstu sutraiškyti saldainius “kregždutė” ir tik tada valgyti.
Štai dar vienas keistumiukas: obuoliai man skaniausi išdoroti. Tai reiškia perpjauti per pusę ir išsėklinti. Jei valgau obuolį namuose tai tik taip. Jei po ranka nėra peilio ir negaliu “pasidaryti” obuolio jis man daug mažiau skanus.
Dar aš žiauriai nemėgstu rašyti mėlynai. Mėlynas rašalas – fu. Pripažįstu tik juodą, na ir raudoną, bet jo retai gausi, nes tie pelikanai kažkokie perskysti. Tušinukams galioja tas pats. Jie apskritai fu. Bet juodus dar galima toleruot.
Aš niekada negeriu arbatos/kavos tam kad užsigerčiau sumuštinį. Pirma suvalgau, po to išgeriu.
Negaliu eiti kažkam iš dešinės. Tas/ta su kuriuo einu būtinai turi būti mano dešinėje. Kitaip jaučiu didelį diskomfortą ir visą laiką galvoju kaip čia persirikiuoti.
Ir taip toliau.