Labas,
Tai aš tau kaip visada papasakosiu apie savo dienas.
Penktadienis.
Dienos eiga bloga. Puikiai žinai kodėl. Darbas, darbo, darbui. Su tuo susijusi nemiga, savivertės sumažėjimas ir absoliuti apatija.
Vakaras geras. Antrasis važiavimas DUspirDUku. Gaila niekada jo nepamatysi. Bet gal kada nors išgirsi, bo populiarus šitas daiktas. Ir pypkės parkelyje šalia pilies.
Šeštadienis.
Daug miego ir bandymas prisijaukinti svetimą žvėrį – dviratį. Sako daiktams nereikia vardų. Nereikia ir jų žmoginti. Tiesa, kartais daiktai protingesni ar bent jau tikrai nepasielgia taip netikėtai kvailai. ~20km puikiai užtenka antram pasivažinėjimui. Kad nedingtų nei džiaugsmas, nei noras.
Sekmadienis.
Blog dizaininimas. Sriuba. Ir vakarop laužas vidury kambario. Netiki? Paklausk liudininkų. Lauže kepama mėsytė, prancūziškas batonas, vynas ir kaljanas. Ir sakyčiau tas laužas yra puikus būdas susišildyti kambarį. Nes vis dar tenka pasivilkti einant miegoti.
Pirmadienis.
Ir vėl į karą. Ir pienės nužydės, alyvos nebekvepės, laužai užges, o aš dirbsiu dirbsiu dirbsiu…
Tai tiek šį kartą. Priešpaskutiniai laiškai gi. Iki.
Salomėja
Kodėl priešpaskutiniai laiškai?
Nedrįsk dingti 🙂
Nepabėkit, Salomėja, tokia miela ir sava jau tapo šita erdvė 🙂 ..
Nepaleidžiam :))).. Čia kaip “Mažąjam prince” – esat atsakinga už tuos, kuriuos prisijaukinot :)))
Tikrai – pritariu. Taigi talentas ant žemės esi – lieki, kitaip bus blogai:)
Kas čia per pesimizmai? 🙂
Kas čia iš viso per problemos?
ne problemos – tiesiog kiek gaila būtų. visgi smagu skaityt 🙂
Aha, Salomėja. Šiandien tu atsakinga už juos. Rytoj jau po dešimt litų skolinga. Dėl tos pačios priežasties. Poryt, žiū, jau ir venzliukais apsikrovę pro duris eina: gyvens pas tave :))) O kalta tai pati :)))
jojo, o ir šiaip esi visiems skolinga. Kuo didesniam nachalui tuo daugiau 😀
ojo, aš nachalas dyyyydelis 😀
15
čia numeris, nevisai sąskaitos, bet užtai gražus.
taigi prašei numerį parašyt, tai ir rašau