Jau anksčiau rašiau, kad karštis man patinka. Ir sakiau, kad prie tokio klimato lengvai galėčiau priprasti. Ir dar minėjau, kad mane kankina tas jausmas, kad pro šalį lekia tas karštis ir niekaip jo neišnaudojam. Kad praeis ir… O bg vaikšto ratais ir kartoja: “Karšta! Karšta! Karšta!”
Važiavome maudytis į Vokę. Smagu, bet vos išlipus ir vėl karšta. O aš pradėjau svaigti apie baseiniukus, pieveles ir gerumą. Ir tada mes pasikinkėme tą visų keikiamą karštį. Nuo to momento nebegirdėjau nei vieno skundo. Tik “jėga”, “super” ir panašiai. Ir pripažinimą, kad visai fun kai karšta.
O kas gi nutiko? Baseinas. Pievelė. Saulė. Relaksavimas vandenuke su knyga. Ir net gi Martinis su ledukais atkeliavo tiesiai į baseiną. 99 procentai gėrio. Vieno trūksta, nes sumanėme, kad dar neblogai būtų kaljanas. Bet rytoj gi irgi bus karšta. O buvo ir skeptikų. Tik kažkaip paruošus pramogą visi tie skeptikai po to sulindo į baseiniuką ir relaksavome penkiese. Jėga gi. Ar taip neatrodo?
