Taigi taip. Piktas žvėrius Salomėjus spinduliuoja ne pačias geriausias emocijas.
Nesijaučiu neišsimiegojus, nors beveik dvi paras nemiegojau.
Nesijaučiu alkana, nes pasinėrusi į tam tikrus pasaulius – nenorėjau.
Tiesiog visą savaitgalį šiek tiek ne šitame pasaulyje buvau. Nes jei negaliu pasiekti vienaip – naudojuosi kitais keliais.
Bet dabar yra pirmadienis.
Darbe jau galutinis galutinis terminas. Reikia pabaigti, o tam būtinas kolega. O jis gi nusprendžia pamiegoti/pasitvarkyti reikalus/ką žinau ką dar, bet tikrai ne būti darbe.
Salomėja tyli. Skypu liūdnai pasiguodžia Laurai, bet tyli.
Bet net kitame kabinete sėdintis pajautė mano piktą spinduliavimą. Atėjo situacijos aiškintis, o po to pradingėlio ieškoti.
O J.K. sako:
– Salomėja, bet tu ištikrųju labai rami atrodai.
Aha aha, labai rami. Iš tų ramių tokių, kur išsitraukia kulkosvaidį… O tada l.ryto pirmame puslapyje pasirodytų straipsnis “išprotėjusi ragana išžudė jauną ir perspektyvų kolektyvą”.
Skaitykim, kad nauja darbo savaitė pradėta.
eik eik. visai tu nepikta. pasiziurek i veidrodi :). moki laikytis..
bet aš vis tik tikiuosi, kad buvai mažiau liūdna, nei, kad būtum buvusi viena?
na ok tau buvo viduj blogai, bet to nerodei.
todėl atrodė, jog vakaras nebuvo toks jau liūdnas (išvis nepanašus į liūdną tiesą sakant), bet ar tai galima traktuoti kaip apsimetinėjimą?