Aš esu tikra emo girl. Nes esu baisingai valdoma emocijų. Visiškai nestabili. Leidžiuos smarkiai įtakojama jų.
Jei susierzinu tai susierzinu. Jei juokiuos, tai juokiuos ir dzin man net jei kačiukas šalia miršta.
Jei man nepatinka, tai nepatinka.
Mane labai lengva išmušt iš pusiausvyros. Nu labai labai. Tarkim aš su kažkuo planuoju, kad dieną y valgysim patiekalą x. Na ir kartkartėm, bėgant dienom vis tai vienas, tai kitas užsimenam apie tai:
* o kai gaminsi x, tai…;
* o y dieną vistiek varysim ten pirkt ingridientų, tai pažiūrėsim ir tą;
* žiū, pažiūrėjau nete x receptų, davai y dieną pabandom taip?
Iš tokių užuominų net nekyla abejonių… Bet, nu kai manęs y dieną, likus kelioms valandoms iki x patiekalo valgymo, paklausia ką gi mes šiandien valgysim (arba ar mes valgysim)… …aš netenku pusiausvyros.
Tikrai netenku. Pradedu manyt, kad kažkur buvo spraga. Apskritai pradedu galvot. O galvot man nepatinka, nes nu paskui ten sveikata pablogėja.
Dar mažumėlę ne visai į temą:
jei gėris ir blogis sukuria pusiausvyrą, tai kodėl mano blogas emocijas, pyktį, nusišnekėjimus, ir t.t. įsimena labiau nei geras nuotaikas, juoką ir genialias idėjas?
Pvz., sako: tai negalima nieko pasakyt nes iš karto užsiparini.
Bet niekada nesako: tu visada kikeni, kai aš padarau tą bei aną.
O atsakymą aš žinau, vakar senamiestyje tokie berniukai su dviračiais sako ant manęs ir mano palydovo:
– Praleiskim šituos žmones…
Tai va ir atsakymas.
ŽMONĖS.
P.S. Klausimą irgi žinau.
O tai ko tu čia dėl to patiekalo? Aš būna 10 minučių bėgyje irgi keturis kartus žmogaus to paties paklausiu. Ne iš blogos valios. Tiesiog, galvoje tiek visokio šūdo sukasi ir kai jau nebusitvarkau su tuo šūdu, atisdarau task menedžerį ir bandau dalį jo nukillinti, bet pagal visus dėsnius pirmiausiai nukilinu tai, kas svarbiausia. Vat ir gaunasi “ką šiandien valgysim? A, bulves… 2 min… O kas šiandien vakarienei?”
🙂 O gal nebūtinai žmogus pamiršo, ką jis valgys ir ar jis valgys. Jis gal taip laukia to x patiekalo, kad tik dar kartą nori užtvirtinti faktą, kad jis bus paruoštas ir suvalgytas.
Jei mes susitariam x dieną važiuoti į y vietą, tai aš būtinai x dienos rytą, kai teoriškai už kelių valandų turėtumėm išvažiuoti, dar paklausiu: “Tai važiuojam šiandien į y vietą?”. Nu ir išmušu iš pusiausvyros kitą žmogų. O aš tik primint norėjau, nes labai noriu į y vietą ir bijau, kad ims ir sutrupės sumanymas.
Hehe. Emo girl?
Tas emocionalumas visus smaugia kaip tik gali. Gi gyvename “sunkmetyje” ;–))