Kai rašai apie asmeniškumus tai toli nuo kasdienybės nepabėgsi. O kasdienybė šiandien yra ekstremalios sąlygos darbe. Kodėl ekstremalios? Nes kažkas išgalvojo Jonines. Tačiau nepagalvojo, apie tai, kad periodinis leidinys turi išeit tam tikru laiku. Nesvarbu buvo ten laisvadieniai, nebuvo. Niekam neįdomu. Todėl dabar antradienis tapo penktadieniu. Ai, na patys suprantat.
Kas gi nutinka kai salygos ekstremalios?
Visiems pašlyja nervai. Iš ko seka dvi būsenos:
1 Susuinervinimas dėl bet kokios smulkmenos, ne tokio tono. Žaibų svaidymai, durų trankymai.
2 Isterinis juokas, visiškas px’izmas.
Vat prieš Kalėdas buvo pirmasis varijantas.
O šiandien tas antrasis (ne visiems, visokių gi būna).
Kai prieš kelioliką valandų dizaineris padaręs paveikslėlį ir paprašytas jį pamažinti sako:
– Nu nieko nesuprantu. Tuoj pala. Susigaudysiu.
Ir juokiasi :). Nuoširdžiai.
Kai Salomėja bijo eiti pas kolegą, kurį visi apspitę, kaip musės. Nes, bijo įvaryt dar daugiau streso ir tapt paskutiniu lašu taurėje… Tada jam perduoda žinutę, apie jos baimes. Ir vėl visiems linksma. Net pajuda darbai…
Kada žmonės laisvesnėmis dienomis neina valgyt… Būtent šiandien sugalvoja pietaut devyniese. Ir pietų metu kas ketvirta tema pošla, kas ketvirta verčia mirt iš juoko, kas ketvirta sukelia diskusijas na ir lieka dar viena neutrali.
Papildymas: Kai reikia pataisyt smulkmelę, dizaineris atsidaro failą, kuris pasirodo senoji versija… Ar nauja yra? Neaišku. Ir juokiamės abu:) Nebyliai… …Atsirado:)
Tiesiog… Tokia diena.