ok, paskubėjau su klausimu. pamniau kad pačiai “jūra IR žiemą yra jūra, o ne vien vasarą”.
bet matyt žiemą pačiai ji kažkokia kitokia. didesnė.
na… plaukiojimai jūroje žiemą tikrai pagarbos jai suteikia daugiau.
jau nekalbu apie gulinėjimą vasariniame pleže…
Na aš pasakysiu taip – man jūra yra kažkas tokio, nes esu ją mažai mačiusi. Ta prasme pirmą kartą pamačiau tik baigusi mokyklą (jei neskaitysime keturmetės Salomėjos, kuriai gal jūra ir patiko, bet prisiminimų daug nepasiėmė). Gulinėjusi pleže esu turbūt tik kokias 4 dienas išsidėsčiusias per jau beveik 10 metų.
Tad kai pasiseka nuvažiuoti, man tas vandens telkinys atima žadą. O žiemą (tik antrą kartą mačiau žieminę jūrą), kai pakrantė nenuklota nuogom tetom, kai banguoja, kai… Ai, ką aš čia pasakoju nenupasakojamus dalykus 🙂 Kiti turbūt panašiai jaučiasi kalno viršūnėje.
kai gyvenau Preiloje, buvo atvykusi keliolikametė poilsiauti pas mus (draugų draugai) — iš Kazachstano stepių. tai ji ne tik jūros, ji ežero gyvo nebuvo mačiusi. o čia — marios po langais, iki jūros keliolika minučių eiti. jos nuostaba buvo begalinė. didesnė už mano vienos šunės, kai ji irgi pirmą kartą jūrą pamatė. šunė tai nei nuotraukose, nei iš knygų, nei iš kalbų negalėjo įsivaizduoti, kad toks daiktas apskritai yra. o čia žmogė…
spėju, man stepės tokio įspūdžio nepadarytų.
na, o jūrą žiemą… ji kitokia. praėjusiais metais buvo labai graži. kai dar šals, kviečiu dar atvykti.
o aš palauksiu vasaros ir nuogų tetų 🙂
Aš gal tik pora metų per gyvenimą nesu buvusi prie jūros, bet man ji vis tiek yra kažkas tokio. Ypač ta akimirka kai artėji, girdi ošimą, o tada iš už kopų išnyra… Bet žiemą nesu buvusi 🙁 Ar kvepia taip pat?
Kvepia šaltu oru. Užtat ošimas girdisi iš gerokai tolėliau, neatskiestas vaikų spygavimais ir (jei esi oficialiam papludimy) visokiais muzikos garsais 🙂 Šiaip mane žavi tai, kad ta jūra vis kitokia. Vieną dieną smiltynėje vienokia, kitą dieną Melnragėje jau visai kita 🙂
o kitaip būna?
Kitaip tai kaip?
ok, paskubėjau su klausimu. pamniau kad pačiai “jūra IR žiemą yra jūra, o ne vien vasarą”.
bet matyt žiemą pačiai ji kažkokia kitokia. didesnė.
na… plaukiojimai jūroje žiemą tikrai pagarbos jai suteikia daugiau.
jau nekalbu apie gulinėjimą vasariniame pleže…
Na aš pasakysiu taip – man jūra yra kažkas tokio, nes esu ją mažai mačiusi. Ta prasme pirmą kartą pamačiau tik baigusi mokyklą (jei neskaitysime keturmetės Salomėjos, kuriai gal jūra ir patiko, bet prisiminimų daug nepasiėmė). Gulinėjusi pleže esu turbūt tik kokias 4 dienas išsidėsčiusias per jau beveik 10 metų.
Tad kai pasiseka nuvažiuoti, man tas vandens telkinys atima žadą. O žiemą (tik antrą kartą mačiau žieminę jūrą), kai pakrantė nenuklota nuogom tetom, kai banguoja, kai… Ai, ką aš čia pasakoju nenupasakojamus dalykus 🙂 Kiti turbūt panašiai jaučiasi kalno viršūnėje.
kai gyvenau Preiloje, buvo atvykusi keliolikametė poilsiauti pas mus (draugų draugai) — iš Kazachstano stepių. tai ji ne tik jūros, ji ežero gyvo nebuvo mačiusi. o čia — marios po langais, iki jūros keliolika minučių eiti. jos nuostaba buvo begalinė. didesnė už mano vienos šunės, kai ji irgi pirmą kartą jūrą pamatė. šunė tai nei nuotraukose, nei iš knygų, nei iš kalbų negalėjo įsivaizduoti, kad toks daiktas apskritai yra. o čia žmogė…
spėju, man stepės tokio įspūdžio nepadarytų.
na, o jūrą žiemą… ji kitokia. praėjusiais metais buvo labai graži. kai dar šals, kviečiu dar atvykti.
o aš palauksiu vasaros ir nuogų tetų 🙂
Točnai. Kai nenuklota tetom. Bingo. Ačiū.
g,
varykit pas latvius. ten valandū valandas eisi ir anei tetos, anei diedo.
pas mus tai pusvalandį gali žmogaus nesutikti.
Aš gal tik pora metų per gyvenimą nesu buvusi prie jūros, bet man ji vis tiek yra kažkas tokio. Ypač ta akimirka kai artėji, girdi ošimą, o tada iš už kopų išnyra… Bet žiemą nesu buvusi 🙁 Ar kvepia taip pat?
Kvepia šaltu oru. Užtat ošimas girdisi iš gerokai tolėliau, neatskiestas vaikų spygavimais ir (jei esi oficialiam papludimy) visokiais muzikos garsais 🙂 Šiaip mane žavi tai, kad ta jūra vis kitokia. Vieną dieną smiltynėje vienokia, kitą dieną Melnragėje jau visai kita 🙂