Žinot, kaip aš vaikystėje valgydavau saldainius “kregždutė”? (jap jap, kai kas tikrai žino). Taigi pedėdavau saldainį (su popieriuku) ant žemės ir ant jo atistodavau. Tam kad susiplotų į blyną. Tada išlupdavau. Tada nuvalgydavau sutrupėjusį šokoladą. O tada tą likusį blynčiką.
Išsitraukiu darbe iš stalčiaus “kregždutę”. Hm. Nu ir padariau taip kaip vaikystėje. Taip pat skanu. Atsiminimai nepavedė.
O darbe prie monitoriaus kaupiasi sugedusių papuošalų-gyvūnėlių ferma. Atsitiktinis katinas ir dar nuo mokyklos laikų lydintis korkodilas. Nieko sau:
Category: Asmeniškumai ir kiti nusišnekėjimai
Reakcijos ir kt.
Niekšas troleibusas. Pravažiavo anksčiau. Pusę valandos laukėme kito. Išsiskyrimas stotyje. Pasukame skirtingomis kryptimis.
Autobuse. Skaitau. Knygos formatas nedidukas, šriftas itin mažas. Todėl knygą laikau kiek kilstelėjusi. Atsisukęs vyriškis gali perskaityti pavadinimą. Iš pradžių perbėga. Žvilgsnis stabteli. Tą sekundę prisimenu kaip manoji knyga vadinasi. Šypteliu. Jis nužvelgia mane. Kelionės metu dar tris kartus atsisuka. Kas, kad skaitau. Aš viską matau. Ir net girdžiu pokalbį už manęs. Mergina draugei bando nupasakoti, kokio stiliaus yra Murakamio knygos. Po to diskutuoja, apie krizę vertimų iš lenkų bei prancūzų kalbų srityje.
Svetimas kompiuteris. Reikia padirbėti (nežinau ar prisiversiu). Mano mylimoje naršyklėje atsiveria mano tabai. O buvau čia pernai… Visai kitomis mintimis. Bandžiau susitaikyti su pabaigomis. Su tuo, kad Kalėdos ne tokios.
Dabar vėl viskas kitaip. Gyvent yra įdomu.
Planavimas
Niekada negalvojau, kad Salomėja ištars žodžius:
– Mums reikia šiek tiek susipalnuoti laiką, nes…
Mano meniška siela visada prieštarauja bet kokiems planavimas, rėmams, apribojimams. Jei yra planas, tai tik tam, kad žinotum ko reikia nesilaikyti.
Bet gi va. Atėjo toks laikas, kai minčių, įdėjų, veiklų, norų, bei nenonoriubetbūtinaireikiadaryti tiek daug, kad teks susikurti kažkokį palną. Nes nei miegam, nei darom. Chaosas. Nu kaip visada. Kaip aš šiandien sakiau, kad gal jei pasiplanuosime tik porą savaičių ir pasistengsime laikytis, tai mūs bohemiškos sielos labai didelės traumos nepatirs?
Ale kita dar bėda. Tą planą reikia suplanuoti. Ties šita mintim man regis visi planavimai ir baigiasi. Šitas tekstas tai jau tikrai neplanuotas, nes visai neturiu/ėjau jam laiko.
Išvadytės
Darbas sveikatai kenkia labiau nei alkoholis.
Rytas po naktinėjimo su alum daug daug geresnis, nei po darbo iki 1+ val. nakties.
Sunku net mirksėti.
Problemos
Kai nėra problemų yra tiesiog būtina jas susikurti, išsigalvoti, atrasti. Taip reikia. Tokios taisyklės.
Galvoju problema ar ne, yra tas baisusis nutikimas, kurio pasekoje dabar visi mano rūbai mėtosi ant žemės?
Ne problema. Bet bus problema jei šie susiglamžys baisiau negu jau yra tai padarę. Tada reiks lygint. Lygint = labai labai pikta ir nepatenkinta Salomėja. Ar vėl aš matau visokia apokalipses ten kur jų nėra?
Ir dar. Viena rimta problema. Pas mus tikrai gyvena alaus vagys. Reiks spąstus paspęsti.
Apie darbą
Va taip tos atostogos ir baiginėjasi. Nuo minties, kad ryt į darbą, kažkaip net naktį nesimiegojo. Reikia rimtai apie tai susimąstyt. Kartais man net kyla minčių atgaivinti (na tai yra išmokti iš naujo) univierines žinias. Ir vėl pasukti, kur nors kardinaliai priešinga kryptimi negu, kad dirbu dabar. O kodėl gi ne?
Darbas tik trukdo gyvent. Gerai buvo, kai šis tenkino tuos tris svarbius reikalavimus: kolektyvas, alga, darbo pobūdis. Dabar gi kolektyvas subyrėjo, kažkas nukentėjo dėl krizės, kiti jaučia nuolatinę baimę ir neužtikrintumą. Tai jaučiasi, juolab, kad niekas nesistengia motyvuoti, o tik naudoja gąsdinimo taktiką. Alga? Naujokei buvo labai gera. Labai labai. Bet kada tas buvo… Bet kai per du metus ji nepakilo (tas kartas, kai gerokai padaugėjo darbo, juk nesiskaito), o net gi ženkliai (labai) sumažėjo (krizė, valdžia bla bla bla), tai šypsenų nebelieka. O darbo pobūdis? Tas pats per tą patį baigia nusibosti, o viskas kas nauja, yra primesta per prievartą (juk turi kažkas atleistų darbus nudirbt). Va taip va. Iš kadaise džiuginusių trijų punktų, liko nulis. Ir ką?
Aš su baime galvoju apie tai kas man gali šauti į galvą ir kuo tai baigsis. Nes mano menkutė patirtėlė rodo, kad aš daug negalvoju. Užgimus minčiai, jausmui, aplinkybei – griebiu. Gailiuosi vėliau. Ir tai, jei nuojautos paklausau, tai ir gailėtis netenka. Bręstu pokyčiams. Ir ne iš cvonline ar pan. jie ateis. O kaip visada. Iš kažkur. Netikėtai ir nenormaliai.
Penktadienimėjinėjimas
Štai jau trečią kartą susiruošti į pasimatymą man duodama viena valanda. Per tiek laiko turiu išlipti iš lovos, sugalvoti (!!!) ką rengtis, apsirengti, pasimakiažinti ir troleibusu nusitrenkti iki centro, nueiti iki susitikimo vietos. Ir dar aš sugebu (visus tris kartus) ateiti per anksti. Kai jau žinome visą šitą informaciją teigiu, kad merginų ilgas krapštymasis, ruošimasis, dažymasis, rengimasis yra smarkiai hiperbolizuotas. Gal net mistifikuotas, nes man nesuprantama, kaip galima ilgai čiustytis. Vo.
O dabar geriu nealkoholinį alų (nu čia tas vakarykštis martinis kaltas). Mane tikrai veda iš doros kelio. Reikia susimąstyt.
Patyrimai
Ok ok, vis vat galvoju šiandien apie visokius patyrimus.
Su parašiutu šokau. Tatoo pasidariau. Ištekėjau. Išsiskyriau. Ką čia dar nuveikus?
Kol kas tik pablablakinsiu apie skyrybas. Nė velnio nebaisus ir nebrangus tai dalyks. Vo šian tapau laisva mergiotė. Kas sako, kad skyrybos brangus reikalas, tas meluoja. Man jos kainavo 7lt. Vyrui dar +14lt užtat, kad anas turi mūsų mašiną. Viskas truko greitai. Nuo tada kai padavėm prašymą koks mėnesiukas prabėgo. Labai ačiū anonimei atsišaukusiai tada, kai savo bloge paprašiau teisinės konsultacijos. Jos dėka nereikėjo mokamai konsultuotis.
Kaip per vestuves buvo juokinga, taip ir per skyrybas. Stebėjom tuos kitus prie teismo salės. Ir kikenom. Beveik kikent norėjosi ir per posėdį: dabar po vieną paaiškinkit kodėl norit skirtis?
Žodž esu laisva netekėjusi moteris.
Ir… Ieškau vyro. CV, kuriame būtų nurodyta materialinė padėtis ir nuotrauka, prašau man siųsti elektroniniu paštu. Mes su brangiuoju g. kruopščiai perskaitysime motyvacinius laiškus. Bendra prasme garantuojame slaptumą. Siaurame rate jūsų CV tikrai aptarsime.
P.S. Martinio butelis man vienai tokia proga normalu ar mažai?
Ausytės
Būsimam gyvūnėliui reikia ausyčių. Ir šitosios neišeina iš minčių. Brauzinu po gūglytės paveikslėlius, žiūrau kokios gi ten tos ausys būna. Kerpu iš popieriaus. Matuoju. Glamžau. Išmetu. Vėl kerpu. Vizija yra, bet kažkas ne taip.
Su tais gyvūnėliais vienos bėdos. Negali patys visko pasidaryti?
Nakties garsai
Miegoti tyloje prabanga. Prabanga, kurią gavau persikrausčiusi. Nes lyg tol gyvenau judrioje sankryžoje su nesandariais langais. Nuolat tekdavo klausyti pralekenčių greitukių, pypsėjimų, keiksmų tų, kurie naktį keliauja į degalinę.
O dabar ramuma. Išskyrus tuos atvejus, kai Tuktukas dirba (dabar kažką kala, bet dabar gi ne naktis). Šią naktį ramu nebuvo. Kažkieno (įdomu kieno) išsikrovęs telefonas gailiai ir periodiškai verkė, prašė valgyt. Ak, tie naminiai gyvūnėliai. Rūpinkis jais ir rūpinkis.
O gi paskui tie gyvieji paveikslai. Paprastai jie elgiasi tyliai. Na tiesiog nenori prisipažinti esantys gyvi. Mažą ką. Bet manieji pagaliau apsiprato su nauju gyventoju, pajautė, kad tas šiuos myli ir… Šiandien nuo sienos nusprendė nulipti “Klykiančioji”. Ji ne tokia didelė, kaip katinas (na tas, kuris mano blogo dešinėj šoninėj juostoj). Anas kadaise su trenksmu išėjo pasivaikščiot, priversdamas pašokti bg. Šitoji merga paslaptingesnė. Ji tyliai tyliai atsiplėšinėjo. Padarydama pauzeles, bet vistiek trukdydama miegoti. Plyšt vienas kamputis atplėštas, plyšt – antras. O tada dailiai nučiuožė už komodos. O aš apsiverčiau ant kito šono. Dar pagalvojau, o gal šiai depresija, nes neseniai pakeitė gyvenamą vietą, o be to įsigyjo kaimynų. Tegu paklykia dar pasislėpusi, o kai išsiropšiu iš lovos – sugrąžinsiu namo.
Ne tik mano piešti paveikslai naktį laksto, o po to nespėja sugrįžt. Vakar pričiupau ir Dali paveikslo atvaizdėlį, kažkur keliaujantį. Na tą, kuris kaba šalia veidrodžio ir vadinasi “Sapnas, kurį sukėlė bitės, skrydis aplink granatą, likus sekundei iki prabudimo” (jau tas dėdė kai pavarys su pavadinimais). Ir tikrai, jie taip elgiasi tik naktį. Dieną sau tvarkingai apsimetinėja normaliais.
Žodžiu, visai nenuobodu naktį pas mus. Įsivaizduoju dar ko pelė prikrės.