Niekšas troleibusas. Pravažiavo anksčiau. Pusę valandos laukėme kito. Išsiskyrimas stotyje. Pasukame skirtingomis kryptimis.
Autobuse. Skaitau. Knygos formatas nedidukas, šriftas itin mažas. Todėl knygą laikau kiek kilstelėjusi. Atsisukęs vyriškis gali perskaityti pavadinimą. Iš pradžių perbėga. Žvilgsnis stabteli. Tą sekundę prisimenu kaip manoji knyga vadinasi. Šypteliu. Jis nužvelgia mane. Kelionės metu dar tris kartus atsisuka. Kas, kad skaitau. Aš viską matau. Ir net girdžiu pokalbį už manęs. Mergina draugei bando nupasakoti, kokio stiliaus yra Murakamio knygos. Po to diskutuoja, apie krizę vertimų iš lenkų bei prancūzų kalbų srityje.
Svetimas kompiuteris. Reikia padirbėti (nežinau ar prisiversiu). Mano mylimoje naršyklėje atsiveria mano tabai. O buvau čia pernai… Visai kitomis mintimis. Bandžiau susitaikyti su pabaigomis. Su tuo, kad Kalėdos ne tokios.
Dabar vėl viskas kitaip. Gyvent yra įdomu.
o kaipgi 😉
5 ryto ten skaitinet mano blogą. Oho.
nu. nereali adikcija. ir šiaip – ant tirpstančio sniego neilgai miegasi 🙂
Čia priklausomybė nuo mano rašliavų? O aš vat paskutinį kart miške neto nepasigedau. Ir kelis kartus garsiai nusistebėjau.
Tai aš ir nepasigedau 🙂 Žiū nuo gps’o ir žemėlapių išsigydžiau, reikės dabar ir tą htc namie palikinėt.
O tai koks tikslas važiuot į mišką ir internetą su savim turėt? 🙂
Šalia mano exnamų mieste auga eglės, o miške ne kartą esu internetu naudojusis 🙂 Nu bet velnias, gal aš pasenau, bet jei dabar turiu progos atsidurti miške, tai noriu tik eiti eiti kur nors, sėdėti ir žiūrėti į tolį ir tikėtis, kad nėra jokios galimybės išoriniam pasauliui manęs pasieki 🙂 Miškinis vaikas buvau, tai ir pasiilgstu tos ramybės miške, kai dar mobiliųjų nebuvo 🙂
🙂 Laura, na nereikia taip jau radikaliai žiūrėt – gyvenime dažniausiai ne taip viskas kaip atrodo. Na kad ir duotoji situacija – viskas baisiai yzi: žygis pakankamai sudėtingas ir galėjo būti šiek tiek pavojingas. O telefonas gali tam tikrom aplinkybėm būti paskutiniu šansu likti gyvam. Simple, ne? Ir geriau jau jį turėt nei po to save kaltint :)))
Sutinku 🙂 Man iškart iškilo klausimas, o ką darydavo miške žmonės, kai telefonų nebuvo 🙂
Na taip žiūrint istorijos perspektyvoje tai žmonių išgyvenamumas didėja augant techninėms galimybėms. Nu nesinori gi Darwino premijos laimėti taip paprastai nu 🙂