Category: Asmeniškumai ir kiti nusišnekėjimai

Ir kliūna ne tik papildomas pastovus.

susidomėjau keliomis prekėmis. Nurijau gurkšnį pamačiusi, kad pristatymo kaina yra 10Lt + PVM. Būčiau gal ir su paprasto pavedimo faktu susitaikiusi. Bet…

Pamačiau tą pajuodintą tekstą. Atsidūsau, uždariau, ir net kelią jau pamiršau.

Mečiau žoles ir vėl perėjau prie chemijos.

Aš gi žinau, kad šie metai nuostabūs ir visokie ten kitokie, bet byra įrodymai, vos panešu.

Pvz., šiandien gavau lapelį, kad pašte siunta. Kadangi buvo mano vardu (o visi pirkiniai ateina ne mano vardu), tai baisiausiai susismalsavau kas gi ten, kad gi ten. Nulekiu! Pasiimu. O ten viena tik iš forumo virtualiai pažįstama mergaitė atsiuntė saldumynų. “Saldžios dienos” – sakė, ir mes sunaikinome gardėsį per tris minutes.

O dar šiandien man jau visai nepažįstamas žmogus padovanojo 15 knygų. Mano mylimas žanras – detektyvai. Šis žmogutis jau antrą kartą iškrečia tokį šposą, ir praeitą kartą knygos buvo tik geros, ir “šiukšlynėlyje” sugulė tik gerai aprašytos. Neabejoju, kad taip nutiks ir šį kartą. Eina sau, žmonės! Tiek knygų aš turbūt ir per metus nenusiperku įskaitant ir knygų mugę.

Ačiū ačiū. Keep going 🙂

 

Niekada nemaniau, kad ebėjuje žiūrinėsiu visokias spalvotas lipnias juosteles ir lipdukus.

Ar teko girdėti žodžius:

“Pabandžiau skaityti “x pavadinimo knyga” ir pasijutau visiškai bukas/kvailas, kaip malka, nes man nepatiko.”

Atrodo, kad gyvename tokiais laikais, kai laisvai galime reikšti savo nuomonę, kartais taip laisvai, kad po to visas internetas dvi savaites tai aptarinėja. Bet vistiek visi sukišti į kažkokius rėmelius. Yra pasakyta: ši knyga/daina/paveikslas/kinas/paroda turi tau patikti, ji labai gera, ji pripažinta kritikų ir tik siaurapročiai runkeliai ir turbūt pavyduoliai čia nieko nesupranta.

O aš nesijaučiu nei kvaila, nei ribota dėl to, kad pieniškas šokoladas man patinka labiau.

Einu į paštą, o kad nebūtų liūdna vis galvoju ką nors įdomaus :).

Tai va, einu ir galvoju apie savo santykį su gydytojais. Pastaruoju metu turėjau tokią bėdelę. Enciklopedija pavadinimu “Supermama” man sakė, kad mano bėdelė yra vėžys. Ir šiaip jau pagal šią enciklopediją pas mane yra piktybinių cistų, odos vėžys ir žarnyno vėžys. Tai vat galvoju, kad gal kada reiktų nueiti pas gydytoją. Ta prasme šitiek gyvenimo metų mokėtas soc. draudimas, o niekada nepasinaudota. Ta prasme, niekada niekada. O juk pati sau diagnozuoju visokias skydliaukės bėdas ir pan. Ir pati kaip katinas save slaugau. Man visada yra tokia paranoja, kad jei bent vieną kartą nueisiu pas daktarėlį, tai iš karto subyrėsiu, kaip gerti metęs alkoholikas paragavęs vėl šampano. Tada prasidės viena liga po kitos, reiks eiti eiti eiti. Tai pagalvoju pagalvoju ir daugiau nebegalvoju. Gal kada reiktų kokioje nors poliklinikoje prisiregistruoti. Bet irgi bijau, kad tai paleis gniūžtę nuo kalno 🙂

Kaip jau ir sakiau. Sausio 3 diena yra mano ir g. draugystės-partnerystės sukaktuvės. Šį kartą ketvirtos. Lyg ir patylėčiau, bet užvakar supratau kaip yra faina paskaityti savo senus įrašus. Ko norėjau prieš naujametį, ką žadėjau, kaip jaučiausi. Tad štai. Protokoluojam gyvenimą toliau.

Ketvirtmečio rytas prasidėjo lovoje. Ta prasme lo vo je. Nes mes niekada neturėjome lovos. Gavom dovanų. Šiaip jau man kažkaip labai keista toje lovoje. Vis kažkoks jausmas, kad aukštai, įdomiai, netaip. Prie visko priprantama.

Tai kas čia gero ir blogo nutiko per tuos metus?

Kelionės į užsienį: 3 (reikia pasitaisyti).

Gyvenamų vietų keitimas: 3 (aš linkusi manyti, kad kas kokius kelis metus reikia keisti aplinką:) )

Naujų gyvūnėlių: 1+1 (Kitutė atėjo į šeimą su manimi, Etukas prisijungė prieš 1,5 metų).

Išsiskyrimo grėsmės: 100 x k (k – kažkoks koeficientas priklausantis nuo mėnulio, pms, gimtadieninių krizių ir kt.)

Tikros išsiskyrimo grėsmės: 1

Bendros veiklos: 100 x n (n – kažkoks koeficientas 🙂 )

Alko vienetai: milijonas (bet ne per pirmus ir ne per praėjusius metus 🙂 )

Geri dalykai: milijonas ir dar truputis.

Tiek trumpos istorijos 🙂

 

 

Penktą kartą sutikom naujametį miške. Niekas nepanoro prisijungti, tad ir vėl dviese, kaip pirmą kartą. Tik pirmą kartą važiavau į mišką su nepažįstamu, vos prieš porą dienų pirmą kartą pamatytu vyriškiu, o šiemet jis jau žinomas kaip nuluptas. Poryt keturmetis buvimo pora sukaktuvis.

Ai, tai va, sutikimas buvo geras. Lijo, bet turėjom stogą virš galvos. Ačiū Daliai su Pauliumi, kad paskolino tentų. Miegojome patogiai, nes neseniai iš aic’o pirkome kareiviškas loveles. Na, o aš senutė, tai jau be pagalvės nebevažiuoju. Na ir meškino penkiasluoksnė apranga taip pat nekenkia 🙂

Buvo gerai. Tas šašl-kebab laužinis išradimas irgi nom nom nom. Sugalvojom naują tradiciją. Nusivežti ir per naujametį sudeginti Kalėdinę eglutę. Ir simboliška, ir išsprendžia jos likvidavimo bėdą.

dutrylikti prasidėjo! Saulė šviečia!

O taip, grafomanijos priepuoliukai, kac kac kac.

Taip vat pagalvojus ir užrašus pasitikrinus. Per 2012 metus perskaitytos 163 knygos, ir pasižiūrėta daug kartų mažiau filmų. Galiu pasakyti kokia knyga man patiko labai labai ir dar galiu pasakyti, kad man nepatiko nė vienas filmas. Aš nemėgstu filmų. Nekategoriškai. Oi ne.

Prieš kalėdas čia buvo pora šaltų savaitėlių. Tai va, žinokit, būdavo, kad ir po keturias penkias dienas neišeidavau į lauką nė penkioms minutėms. Šalta. Bet tačiau, tačiau bet, miškas šaukia vėl ir vėl jau penktą kartą.

Šiais metais aš iš viso miegojau žiemos miegu. Nekeliavau (buvom Berlyne), nekūriau (nupiešiau kelis atvirukus), nedirbau (tik stebėjau, kad autopilotas veiktų be sutrikimų). Nes kaupiausi kitiems metams. Žinot kas yra nuojauta? Nykštukai žino, nematomas draugas žino, Salomėja žino.

Visi geriausi mano prisiminimai aplenkia 2012 metus, kurie tikrai buvo neblogi. Nesusirgau, nenumiriau, nebadavau, nesušalau, nesipykau. Taip jau būna, kai ritiesi per savo dešimtmetį, tik dairaisi išpūtusi akis, stebi, geri, drąsiniesi.

Norėčiau:
prabudimo. antiapatijos. skonio. spalvų.

užsisakiau pas tailandiečius plaukų dažų, kurie vadinasi “golden orange”. Aš gi sakiau, kad kaupiuosi.

Ir kaip džiaugiuosi, kaip džiaugiuosi, beliko laukti vos para!