Kodėl aš sapnuoju kainas ir nuolaidas?

Vakar turėjau tokį pasikomentavimą:

(paveikslėlis didinasi)

Čia man kyla keli klausimai.
Kodėl kalbant apie knygos.lt akcijas visada iškyla Amazon vardas. Nes jei jau tokie tobuli, kad geriau neįmanoma ir telieka tik kopijuoti?

Antras klausimas, jūs mieli skaitytojai išprusę, gal galite nurodyti Lietuvos įstatymus, kurie “Tiesiog Lietuvos įstatymai apriboja formuluotes ir nurodo, jog tą rekomenduojamą mažmeninę kainą (kurią, pvz., nurodo ir Amazon.com) reikia vadinti “Ankstesne kaina”. Prisipažinsiu, kad daug ką moku išskyrus įstatymų ieškojimą.

Dar man įdomu, kodėl tie įstatymai būtent knygos.lt knygynui liepia taip? Nes štai kituose knygynuose randu užrašą “kaina kitur”, “knygynų kaina” ir pan.

Kodėl elektroninės knygos visada lyginamos su popierinėmis? Gi pas mus dar beveik nėra eknygų, todėl galima įvesti savas madas. O ir jei e-knygos lyginamos su popierinėmis, tai gal tegul taip ir būna parašyta: eknygos kaina tokia, popierininės – tokia, sutaupote tiek. Prie ko čia ta mistinė “ankstesnė kaina” = “rekomenduojama mažmeninė”?

O dabar apie sapnus.

Sapnuoju, kad maximoje arbata kainuoja 6 Lt, nenusiperku aš jos, bet atėjusi kitą dieną pamatau užrašą, kad arbatoms 50% nuolaida. O jė, galvoju sapne, kainuos man tik tris litus, bet priėjusi pamatau, kad arbata kainuoja 5 Lt. Pasipiktinusi pradedu stūgauti, kad apgaulė čia! Ir vėl bando išdurti! Bet priėjęs vadybininkas man sako: “miela pirkėja, čia nėra apgaulės, viskas teisinga. Rimi ši arbata kainuoja 10 lt, tai pritaikius 50% ji kainuoja 5 Lt, ką jūs čia ir matote. O IKI ji išviso po 10,99 Lt, taigi mes atpiginame net ne 50%, o beveik visais 60!”.

Taip va.

Beje, ta 5 Lt nuolaida pasinaudojau, pirkau elektroninę knygą, buvo labai smalsu pažiūrėti ką gausiu.

Nerašykit man žinučių feisbuke, pleeeeease

Mieli draugai, kolegos, partneriai, klientai, šiaip vienu ar kitu gyvenimo periodu sutikti žmonės,

prašau! Prašau, nerašykite man žinučių feisbuke. Žinučių, kuriose klausiate ar gavau sutartį, žinučių, kuriose pranešate, kad gavote prekę, žinučių, kuriose nurodote kur su kuo susitikti, žinučių, kuriose klausiate ar aš nenorėčiau susitikti, žinučių, kuriose…

Aš nepasakosiu, kad facebook yra blogis. Nei jis blogis, nei gėris, bet jis nėra elektroninis paštas.

Man feisbukas yra pramoga. Taip, turiu ir darbinių puslapių. Bet vistiek feisbukas man yra pramoga. Aš nepažadu ten skaityti žinučių, nepažadu atrašyti. Feisbukas man yra toks šūdspamio skylė, kur visi taškosi tuo, kas net netinka į asmeninius blogus. Šiukšlės. Dažniausiai aš ignoruoju visokius kvietimus į kažkur, todėl nustembu kai manęs po to klausia ar eisiu.

Mielieji, rašykit man laiškus. Laiškus aš skaitau telefone prieš miegą, paštą telefone skaitau kol įsijunginėja kompiuteris. Paštą aš skaitau jei išeinu ilgesniam laikui. Telefone. Telefone aš paštą pasitikrinu net per atostogas. Gmail (o ten sueina visi jums žinomi mano pašto adresai) pas mane niekada neuždaromas, o dar programėlė kampe praneša apie laiškus. Skaitau paštą, bet ne feisbuką. Feisbuką įsijungiu kai šūdmaliauju, bet nešūdmaliauju taip dažnai, kaip kad darau kitus dalykus.

Rašykit elektroniniu paštu. Nerašykit feisbuke. Ok, rašykit, bet ne daugiau nei “kaip gyveni, ką veiki”. Nerašykit ten nieko svarbaus, nerašykit jei laukiat atsakymo.

Paramos kalendoriai

Buvau pašte. Pasiūlė įsigyti kalendorių, sakė, kad dalis pinigų nukeliaus ligoniukams. Pažiūrėjau aš į tą kalendorių. Nepirkau. Šiaip jau net negalvojau pirkti nes turėjau tik tiek grynų kiek reikėjo vienam laiškui išsiųsti (mieli pašto vadovai, gal jau pajudinkit užpakalius ir įrenkite kortelių skaitytuvus visuose pašto skyriuose, nes nesąžininga bausti už planų nevykdymą vieno pašto skyriaus ir girti kito darbuotojus kai dalis priežasties yra galimybė atsiskaityti).

Grįžkime prie kalendoriaus. Klausimas: kodėl nepadarius normalaus kalendoriaus. Mums kaip tik reikia. “Suicide bunnies” iš “Humanito” baiginėjasi ir nepirksim kito už 40Lt. Tikrai dairausi gero kalendoriaus, kuris kabės metus matomoje vietoje, bus naudojamas, jį matys klientai. O dar jei kažką paremti galėčiau… Nu bet sorry, tie vaikų piešiniai gal tik jų mamos būna gražus, ir tai jei tapetai nenukenčia.

Įžūlumas, gudrumas ar kvailumas?

Vakar gavau tokį elektroninį laišką (ištryniau tik kontaktus ir pavadinimus):

Sveiki,

Internetinė laisvalaikio prekių ir knygų parduotuvė „xxx“, nuolat stebi, skaito įvairius knygų mylėtojų tinklaraščius. Norėdami praskaidrinti ilgėjančius žiemos vakarus siūlome sudalyvauti mūsų žaidime.

Žaidimo taisyklės: nusprendę dalyvauti, parašykite savo tinklaraštyje trumpą (arba ilgą) įrašą žaidimo tema iki gruodžio 20 dienos.

Žaidimo tema: „Knyga (-os), kurią (-ias) norėčiau rasti po Kalėdų eglute“

Būtume dėkingi, jei Jūsų įraše minima knyga bus iš xxx esančio asortimento, o įraše – sudėtos nuorodos į šią (-ias) knygą (-as) mūsų internetinėje parduotuvėje.

Burtų keliu gruodžio 21 dieną išrinksime tris laiminguosius, kuriuos apdovanosime 20 lt vertės dovanų kuponu apsipirkti internetinėje parduotuvėje xxx

Kad nepraleistume Jūsų įrašo, atsiųskite nuorodą į jį adresu xxx

 Linkėjimai

Woohoo! Konkursas! Kaip smagu! Ir vis dėl to. Koks tai konkursas. Ką konkurso rengėjai duoda ir ką gauna? Konkurso rengėjai gauna: unikalų įrašą su nuoroda į savo parduotuvę. Įrašas tokio pobūdžio, kad nori nenori panaudosi daug puikių raktinių žodžių, ir dar prieš Kalėdas! Konkurasntų galima tikėtis nemažai, todėl iš skirtingų šaltinių suplauks gausybė nuorodų, o to naudą papasakoti gali net tas, kuris tik viena ausimi girdėjo tas mistines tris raides (seo). Kiek šiaip kainuoja seo tekstukai, galima, kad ir čia pamatyti.

Ką rengėjai duoda. Nieko neduoda. Bet jei pasiseks, tai būsi vienas iš kelių laimingųjų gavęs 20 Lt. Hurray! Parduotuvėje siuntimas kainuoja 10Lt, reiškiasi tu gali pirkti knygą, ar kažką tik už 10Lt. Atmetus tas akcijines, kurioms jau penkmetį taikoma akcija, ir kurias nusipirko jau absoliučiai visi norintys, tai už 10 Lt nenusipirksi NIEKO! Tai reiškia, kad pridėsi savo pinigų. Ir hurray! dar kartą, parduotuvė gauna ne tik nemokamos reklamos, bet dar ir pinigų. Win win. Oi, tai yra tik win.

Ir čia nevienintelė tokia parduotuvė. Kitai kartą rašiau rašinėlį, nieko nelaimėjau. Na bet tai mano pasirinkimas. Kartais reikia užsiimti labdara.

tik to man gyvenime ir betrūksta

Šiais metais kažkaip nesiklijuoja mintys ką ir kam dovanoti Kalėdų proga. Dar prieš kelis metus nusprendžiau, kad aš šauni ir laiminga ir man patinka visos šventės, nesvarbu ar tai airių, ar čigonų, svarbu, kad linksma. Kalėdos linksmos ir dievaži iš manęs neišgirsite nė burbtelėjimo, kad tai kažkas komercinio, šūdas ir viskas blogai. Seniai turiu nuomonę, kad įvairių švenčių (helovyno, valentinkės) nemėgsta žmonės, kurie tingi ką nors daryti. Bur bur bur.

Tai va su džiaugsmu laukiu Kalėdų ir galvoju apie dovanas. Tik šiemet fantazija išsekusi. Gal ir aš kažkiek išsekusi ir be įkvėpimo šaltinių. Tiek be įkvėpimo, kad net nežinau ką nusipirkti knygyne už dovanų čekį. Ir to noriu, ir ano, po penkių minučių jau atrodo, kad tas nelabai… Vat atrodo tik to man gyvenime ir betrūksta. Įkvėpimo.

2256

Turiu nuostabius croksus skirtus tokiam orui, bet aulas nėra aptemptas tai per viršų prisninga. Maukis kelnes, Salomėja. O šitas patarimas mane jau verčia purtytis. Nenoriu. Noriu suknelių. Noriu, kad būtų šilta.

 

O bet tačiau!!! Pagaliau šviesu. Už tai +100 sniegui.

Esu pagiringa, atnaujinau bendradarbiavimus, parašiau kelis laiškus, paverkiau, pasivaikščiojau po miestą. Gyvenimas gyvenasi.

Akcija! Nuolaida!

Aš visada žinojau, kad akcijos ir nuolaidos yra apgaulė. Bet kartais kažkaip naiviai tikėdavausi, kad ne šimtaporcentinė, o tik kažkiek. Na ta prasme, gal daiktas ir nėra atpigintas tiek, kiek skelbiama, bet nors keliais procentais.

Ak, naivi mergele! Ir iš kur tu tokia atsiradai? Štai vaizdus įrodymas.

Vakar perskaičiau vieną iš Sukės Sethaus knygų. Savo “Šiukšlynėlyje” šalia knygos aprašymo pradėjau dėti ir kainų lentelę. Sudariau ir šiai :). Vakar (11 28) ši knyga knygos.lt parduotuvėje kainavo 27,99 Lt.

Šiandien ryte (11 29) gaunu Knygos.lt naujienlaiškį. Kuriame skelbiama akcija. Nemokamas atvežimas naujausiai knygos daliai ir 30% nuolaida visai serijai.

Pagalvoju, et kaip jiems nepasisekė. Aprašiau knygą vakar, surinkau kainas vakar, o šiandien atpigo, ir gal visai kita pozicija būtų lentelėje. Spusteliu savo pačios nuorodą ir ką matau?

Vienintelė šaunanti į galvą mintis, kad gal dar parduotuvė nespėjo pakeisti kainų? Antra mintis, kad jau jie iš vakaro kainas buvo pakeitę. Bet na palyginus lentelėje kitų parduotuvių kainas, panašu, kad ne, nes abejoju ar leidėjų knygyne galėjo ta knyga užvakar būti taip ženkliai brangesnė arba kainuoti labai panašiai nei visur kitur (39,99Lt net brangiausioje parduotuvėje nekainavo). Aš tai ką? Aš juos labai myliu ir kartais gaunu knygų dovanų, bet va brangusis siautėja ir jaučiasi kažkoks apgautas 🙂

Istorijos apie gerumą

Vakar pasakoju istoriją, o manęs klausia, kodėl aš to nepabloginu. Nežinau kodėl. Gal, kad atsiminimai vaikiški? O jie apie skautus.

Penkta klasė. Mokomės kažką. Užeina chemijos mokytoja ir bando penktokėlius užverbuoti į skautus. Ji mat ten kažkokia vadovė. Klausiam mes, kas gi tie skautai. Ką jie veiks, kur įdomumas pakastas. Papasakoja, kad gi stovyklos visokios būna labai įdomios. Penktokai pastato ausis. Dar pasakoja, kad išmoksim laužus kurt, mazgus rišt. Ausys vis dar stovi. Dar sako, kad na skautai labai geri. Daro visokias dovanėles prieš šventes ligoniams, lanko senukus, padeda per gatvę pereiti (neprimena anekdoto?) ir šiaip užsiima gerais darbais. Va čia aš – penktokė!!! – ir pagalvojau. Būti geriems? Padėti senukams? Ai, kažkaip man šitas būrelis nelabai tinka. Ir kitais metais įstojau į Dailės mokyklą.