Category: Asmeniškumai ir kiti nusišnekėjimai

Legalus tinginiavimas

Įrašas apie yozux laiškus sulaukė neregėto populiarumo (tiesa, Blogoramos dėka). Todėl po Velykų galite tikėtis pamatyti mano atsaką į tuos laiškus:). Negi manėt, kad sėdėjau rankas sudėjus? Piešiau ir aš, ir būtent nuo manęs užsikrėtė jis. Gėda man, tačiau greitai pranoko:) Visgi šiandien radau ir savo gana pavykusių piešinių.
Pagaliau galėsiu pamiršti Lukoilo internetą, nes šiandien du malonūs berniukai įvedė naują. Grįš brangusis, padarys, kad veiktų visuose 3 kompuose ir su kambarioke susitikimus virtuvėje galėsime derinti ne telefonu, o per skype :))) Arba pasiskųsti, kad tavo katė, mano katės maistą ėda:)
Šiandien tingiu veikt bet ką. Ir nieko neveikiu. Visai legaliai. Nes nuo šiandien man prasidėjo 4 dienų atostogos:)
Nežinot kiek turgui kainuoja sportbačiai ala “inkariukai”? Pavasaris kaip ne kaip artėja ir greičiau naujus nusipirksiu nei senus išsivalysiu.
Gal yra norinčių pasiūlyt kokį papildoma darbą? Bo kompo labai reikia naujo 🙂 . Gerai jau, juokauju, pasišnekėjau su savim, nes abi katės ant lovytės simetriškai miega ir nebendrauja.
O gal išmaudyt vieną? Paprastai po to būna linksma:

Kai mintys serga

Šiandien prastai jaučiausi, todėl nėjau į darbą. Kaip darboholikę kankina sąžinė, kaip žmogus – ilsiuosi, nes mano užsibrėžtas planas (na tas 20) jau vakar įvykdytas.
Jaučiuosi, blogai, bet nemirštu, todėl gydžiau savo mintis. Pusę veidrodžio išklijavau spalvingais įvairių
renginių “flajeriais” ar kaip ten jie? Gal skrajutės?
Nebaigtas paveikslas ant molberto erzino. Neaiškinkit, aš dar nenoriu jo baigti. Todėl apsukau ir
prikabinau plakačiuką su Salvadoro Dali paveikslu. Va šituo:

Turiu visą rinkinį A4 formato bei dar vieną – atvirukų. Senam bute jie puošė sieną. Šiame tingime susikabinti. Gal kadanors.
Mano mintys “kaifuoja” žiūrėdamos į naują meninę netvarką. O man jau atostogos prasidėjo 🙂

Pagalvojimai

Kas yra sarkazmas? Vikipedija sako, kad tai yra aštri, kandi pajuoka, pagrįsta kalbančiojo pranašumu prieš tą, apie kurį jis kalba arba į kurį jis kreipiasi.
Aš manau, kad esu labai sarkastiška. Tik va nesijaučiu labai pranaši prieš kitus. Cinizmas, sarkazmas yra dažniausiai nukreipti prieš mane pačią. Tenka ir kitiems. Tos kandžios frazės man išsprūsta netikėtai ir nesuvaidintai.
Dabar nukrypsiu į kitą pusę.
Vakar buvau spektaklyje “Palaukit, kieno čia gyvenimas?” Labai patiko teatro aplinka (šiame buvau pirmą kartą). Patiko ir spektaklis. Suparalyžiuota menininkė siekia teisės numirti. Jos gyvenimo džiaugsmas ir atrama buvo vaizduotė. Dabar kai ji niekada nebegalės judėti, ta pati vaizduotė tapo priešu. Todėl ji nebenori gyventi. Pagrindinį vaidmenį atliko N.Narmotaitė, kuri man ir šiaip labai patinka. O veikėjos sarkazmas man toks artimas artimas. Šitokia savisaugos galia.
Po spektaklio diskutavome, apie situaciją. Priėjau išvadą (nors sunku kalbėti kas būtų kol nėra), kad aš taip pat visai nenorėčiau gyventi. Tiesiog per daug blaivas protas, per daug dideli užmojai privestų prie beprotybės. Mano gyvenime ir šiaip jau be galo daug keistų sprendimų. Nenustebčiau padariusi ir tokį.

Gal pavalgom?

Maisto ir ne tik, tema dominuoja šios dienos PinkCity įraše. Aš irgi pakalbėsiu apie maistą. Visada mėgau valgyti. Turiu omenyje, kad jaučiau malonumą, valgydama skanų maistą, gražiai patiektą, su meile pagamintą. Tačiau kuo toliau tuo labiau svajoju apie tai, kad valgyt žmonėms nereikėtų. Įkali kokią piliulę ir sotus. O jei sekmadieni nori romantiškų pietų – prašau. Piliulės negeri ir pavalgai. Tais maistas nuoširdžiai gadina gyvenimą. Kai buvau studentė sveiko maisto neįpirkau. Dabar dirbu i vistiek alga nepaveja kainų. Pietauti kavinėje tapo prabanga. Mečiau, ir pakeičiau pietus šudasriubėmis. Ir ką? Žiūriu, kad mano racione buvo kainuojančios iki 2LT sriubytės. Po to 99LT, o dabar pilnas stalčius maisto už 55 ir 39ct. O kas belieka? Bet šiame reikale įžvelgiu labai daug gėrio. Pirma, pietų gamyba trunka tik 3 minutes. Antra laimiu visą valandą darbo:) .
Namuose, vakarienės irgi beveik niekada nevalgau, nes nėra kas pagamina. Po darbo grįžtu apie 19 ir vėliau. Tikrai nėra jokio noro terliotis virtuvėje. Brangusis pavalgo grįžęs ankstėliau. Žodžiu maistas man tapo buvęs nebuvęs. Juk svarbu tik užkišt kuo skrandį. Užsispyriau neleist jam paimt viršų ir mano finansų didesnę dalį.
P.S. Šiandien darbiniai planai jau pasiekė 15. O dar dvi dienos liko.

Mintinėjimas

kate.jpg
Kai turi savo nuomonę, kuri nesutampa su kitų – ją pasakai. Anksčiau aš labai aršiai gindavau savo mintis. Nes atrodydavo, kad jei neginsi, vadinasi esi neapsisprendęs. Kildavo ginčai. Kiekvienas turi savo tiesa (nors visi žinome, kad vienų tiesos yra tiesesnės už kitų). Paaugusi supratau, kad nesu blogesnė dėl to, kad galvoju kitaip ir nepavyksta žmonių įtikinti mąstyti „mėjiškai“.
Dabar aš moku klausyti. Klausau, ir jei man kas nepatinka, ar nesutinku – pasakau. Jei mano nuomonė neįdomi, jos nebruku. Galvokit ką norit. Arba pasistenkit mane įtikint:).
Visgi, pasirodo turiu prieštaraujančios reputaciją.
Žmogus man pasakoja, aiškina ir vos ne po kiekvieno sakinio nutyla įdėmiai žiūrėdamas. Klausiu kodėl? Man atsako, kad laukiu kol paprieštarausi. Hm, tai kad sutinku su viskuo. Keista, sako…
Jeigu būtų vasara, dabar eičiau į aną pusę kranto ir pagulėčiau visą pietų pertrauką ant žolės apie nieką negalvodama. Ta mintis taip užvaldė, kad net susigeneravo idėjos kaip būčiau apsirengusi, kokią rankinę pasiimčiau, kad tilptų pliažinė skara, kurią pasitiesčiau. Na kodėl dabar ne vasara?

Gandai

Kažkada žiūrėjau filmą apie gandus. Kaip jaunuoliai sumąstė žaidimą. Paleido gandą, kuris po to jau savaime lipdėsi kitais. Lipdėsi lipdėsi, griovė žmonių gyvenimus, tapo nekontroliuojamas. Tarsi socialinis žaidimas. Filmo pabaiga užsukta neblogai, jis baigiasi gerai, gando
skleidėjas, pamoką išmoksta.
O kaip gi mes? Realaus gyvenimo, o ne filmo herojai? Ar šiame suskaitmenėjusiame pasaulyje dar yra
gandų? Kalbu ne apie nepilną informacija, žinių stoką. Apie tikruosius, kurie sukuriami pasirėmus
abejotinu faktu. Ne apkalbas kai apipletikinamas tos ar to gyvenimas, poelgis ar drabužis.
Šiandien tiesiogine prasme susidūriau su gandų skleidimu. Beje lygiai taip pat kaip filme, tai tebuvo
žaidimas. Linksma. Bet kiek laiko? Kol juokiasi tas, apie kurį jie sklinda. O kur yra riba?
Kokių gandų žinau apie save? Pvz., žinau, kad turiu vaiką. Berniuką. Įdomu kaip jis gyvena?
Dar seniau mane matė klube su nekokia kompanija (gyvenime nesu ten buvus).
Šiaip daug ko apie save girdėjau. Nors dažnai mes norim gauti informaciją pradėdami sakinį maždaug taip:
– Slinda gandas, kad…   … ar tiesa?

Raudona diena

Šiandien diena raudona nes:
Koks puikus oras 🙂 ;
Kokios skanios vištienos “Vyšnaitės” kinuose buvo 🙂 ;
Kokia puiki nuotaika darbe, kiek daug svaigom (be svaigalų) ir juokėmės 🙂 ;
Kaip gera žinoti, kad turiu dar trys neperskaitytas knygas 🙂 ;
Kaip faina, kai tau pasako “tavo bajeriai šiandien geri” 🙂 ;
Kaip smagu atrast naujų programų į būsimą sąrašiuką 🙂 ;
Kaip džiugu pakišti gerą idėją 🙂 ;
Kaip malonu pastebėti, kad užkreti gera nuotaika  :).
O taip… Šiandien raudona diena. Daug daug raudonos spalvos aplinkuj: jos paltas,  jo maikutė, šefo megstinis, mano bliuskutė, padėkliukas, tušinukas… Raudona raudona…

Gamtos šauksmas pagreitina aptarnavimą

Vakar apturėjau progą pažvelgti į gyvenimišką situaciją. Išsivilkome su brangiuoju į „Maximą“. Galvojome kaip reklamos aukos pasinaudosime akcijos likučiais. Tai yra užsipirksim čipsų 3 už 2 (lai guli, per visokius tūsus sueina, o čia pigiau) ir šudakavės trys viename – trys už dviejų kainą :). Na ir šiaip dar mangą vieną kitą… Žodžiu pasiėmėm viską ką norėjom. Stovim eilėje, kuri mažėja sparčiai. Nes pardavėja greitai sukasi. Nuolat skambina tuo vietiniu telefonu ir rėkia (!!!), kad myžt (atsiprašau, kad nesušvelninu, bet taip buvo) nori. Gaila žmogaus, norisi pasakyt, tu eik, mes palauksim. Visgi pirkėjui, tai yra man, tai buvo naudinga situacija. Nes prekes skanavo greitai greitai. Tik mėtė stiprokai. Bet kiaušinių nepirkom, tai pretenzijų neturiu.