Category: Asmeniškumai ir kiti nusišnekėjimai

O po to pasimaivau prieš veidrodį su savo suknele. Mhm mhm, aš gi žinau, kad graži. Ir kad aš su ja graži. Būtent todėl ją, o ne kitą ir užsivilkau.
O po to susipilu į taurę vyno likučius. Sėdžiu. Žiūriu į šitą degančią žvakę. “Brazzaville” vis dar groja. Ir ką? Ką visa tai reiškia? Per daug klausinėju?
Aš sėdėjau po stalu [supraskite kaip norite, mielieji] ir iš apačios stebėjau spindinčias akis. Ir supratau, kodėl taip pykau. Juk žinojau, kad mano litų, laiko ir meilės investicija pasiteisins. Ir turėjau laukti kol tą pamatysiu.
Ir aš nežinau, kas dabar bus. Naujas emo periodas, ar spindės ir Salomėjos akys.
Bet dabar mane neša muzika. Ir daugiau nenoriu galvoti nieko nieko…
Dabar aš įsivaizduoju save ant lieptelio, sumerkusią kojas į ežero vandenį ir rūkančią vyšnių kvapo tabako suktinę. Muzika visur aplink mane. Tik ji. Ir nieko daugiau.

– Vėl rūkai? – paklausė bbv, pamatęs “kent” pakelį ant mano stalo.
– Ne. Čia ne mano. Palikimas po paliuobimo su bfd. Vaišinau svečią, taip ir liko mėtytis. – atsakiau.
Man praėjo noras rūkyti. Jau seniai. O beveik norėčiau. Elegantiškai prisidegti ir pūsti dūmus… Svajingas žvilgsnis į tolį…
Sėdžiu. Tvarkausi savo delliką (vargšą veltui perinstaliavo prieš tai. Kalta buvo jo motinėlė, kurią pakeitė). Diegiu “win XP” į “virtual PC”. Geriu sau vyną. Mano vynas kvepia džiovintomis slyvomis. Mano namai kvepia auksiniais dažais. Aš kvepiu citrusiniais vaisiais.
Aš klausau “Brazzaville” ir tai neša mane kažkur į svajonių pasaulį.
Aš sėdžiu ant palangės. Reikia pakvėpuoti oru, ne tik auksu. Ir jaučiu kaip lyja ant iškištos rankos. Ir jaučiuosi laumė ragana.
Tokia, kuri galėtų nusimesti drabužius prieš mylimą ir niuniuoti svajones… Tik jo nėra… laume, laume, tik gyvenk…

Pasidžiaugimas: kaip nuostabu, kaip nusotabu atgauti išdaviką Delliką:). Ir dabar sėdžiu su dviem kompiuteriais ir matau na kokis maniškis mielas, na kokis mielas, ir visai ne dėl to, kad raudonas. Tarsi mylimasis grįžo:).
Pirkiniai: nėra ką apsirengti. Tikrai. Vasarą buvo. Dabar nebėra. Nusprendžiau, kad jau laikas ką nors nusipirkt. Ta prasme naujo, raudono, dėvimo. Tikrai. Nusipirkau: vyno, sūrio, šaldytų daržovių, šokolado, dvi knygas, atsuktuvą, aukso spalvos areozolinių dažų, raudonos spalvos areozolinių dažų. Ką iš viso šito reikalo dėvėsiu tai nežinau. Turbūt atsuktuvą.
Apie knygas: kalnai neskaitytų. Dar turiu įsipareigojimų susijusių su skaitymu. Ale kai knygyne išpardavimas tai negaliu praeit. Ir negaliu nenusipirkt Šveiko už 13 lt kai aplink jį sukau ratus, kai dar virš trim kainavo.
Kadangi bbv atvežė man šiandien lentyną, tai vėl turiu kur kraut naujas knygas. Per šią savaitę +5 namuose. Dvi perskaičiau jau, tai nevarykit, kad tik kaupiu.
Nekantrauju dažus išbandyt. Atsuktuvą jau išbandžiau.

Šiandien aš čia užrašiau, kad kai parduotuvėse prasideda mandarinų akcijos, tai suprantu, kad be ausinių tuoj nebebus galima išlįst. Visur skambės jingle šūdas.
Šiandien tamsoje sėdėdama ant virtuvės grindų ir lupdama akcijinius mandarinus vėl pagalvojau tą patį.
Šiandien t.II man parodė labai Kalėdiškai nuteikiančią nuotrauką.
Pro mano langus matosi šudopolio šviesos. Tik šiandien pastebėjau, kad jis jau užsižiebė Kalėdinius papuošimus.
Rytoj, jei prisiversiu išlipti iš lovos eisiu auksinių ir raudonų dažų pirkti. Reikia meną pradėti pabaigti. O gal dar kur nors eisiu.
Šiemet Kalėdos bus kitokios.
Pokyčiai yra gerai.
Gal.

Visą savaitę noriu miego.
Pirmadienį dar galima suprasti. Po sekmadieninio alaus ir tekilos naikinimo šiaip organizmas piktas…
Antradienį dar galima suprasti. Po sekmadienio neišsimiegota, primadienį kurtas menas, vėl daug alaus, ir beveik bemiegė naktis.
Trečiadienį tarkime dar neatsimiegojusi po anų dienų.
Bet va ateina ketvirtadienis, penktadienis, o visą laiką vaikštau su mintimi “tik neužmigti”. Vakar galvojau nueisiu anksti miegoti, gal padės. Nu nė velnio.
Ir taip dabar mielai susisukčiau į kamuoliuką, šiltai apsikločiau ir miegočiau miegočiau. O dar jei kas miegančiai galvą paglostytų, tai murkčiau kaip katytė.
Galvoju gal man reikia atostogų? Gi nei pernykščių visų, nei šiuometinių neišnaudojau.
Ir ką gi tu, Salomėja, veiksi per atostogas? Sėdėsi viena ir verksi? Dirbk tik tai, bo tavo planams reikia pinigų.

Jei dėl kokio nors klausimo įsiraučiau į kabinetą, kuriame 5-6 vyrai taršo kokį brendį, tikrai nejaukiai pasijusčiau. Bet tik pirmą akimirką. Po to išsiaiškinčiau ko ten man reikėjo ir pasiplaučiau. Turbūt jie geranoriškai (dažniausiai su pašaipos gaidelėmis) pultų padėti.
Šiandien įsiroviau į buhalteriją, kur kokios 5-6 damos gėrė kavą. Aš tokia apskritai jaučiuosi jų nužiūrinėjama. Kurgi ne, kai jos tokios tipo klasikinės, ala elegantiškos. O aš čia užšoku visa susivėlusi, su sportiniu ryškiai morkiniu bliuzonu, sportbačiais. Tai jau tikrai, kad ne dama. O ir klausimą išgirdusios visos vienu metu, kad ims klegėti. Nejaukiai jaučiausi nuo pradžios iki pabaigos ir dar po to.

Na jei vakar pagirios mane aplenkė, tai šiandien atrodo neišsisuksiu. Nepaisant to, kad belekada nuėjau miegot, šiandien kažkaip nesimiega.
Toks jau tas rytas, kad spėjau nusikarpyti nagus, nes matosi, kad rankelės vakar dirbo. Surankiojau mikroschemų likučius, kurie nepapuolė į mano meną. Kaži tik kur juos laikinai priglaust? Įkurdinau vonioje.
Žiūrau į tą “meną” ir galvoju tik beprotė gali tokį glaust namie. Ale gražiai aš ten vakar tuos gelžgalius sukomponavau. Net šiandien patinka. O dar jei nusipirksiu dažų ir nupurkšiu, o dar jei išsitrauksiu akrilą ir išornamentuosiu, o dar… Tik niekas nesupras. MS jei pamatys – šaipysis, visi kiti pasukios pirštą prie smilkinio. Bet menas tam ir menas, kad jo nesuprastų.
Tradicija jau tuoj pasidarys butelių išmetimas. Daugokokai lenda. Vieną dieną 4, kitą 5, na šiandien jau nesišviečia… Reikia man gal susimąstyt?.. [Salomėja mąsto mąsto mąsto… Dar pamąsto… Ne… Alus yra geraiiii. Nors ir mažumėlę bloga].
Ir pusryčiauju sau Cheetos kukurūzais. Ir galvoju gal reikia susigalvot ką rengtis ir čiuožt darban… O taip tingisi. Bet, o kada aš netingėjau? Toks mano būdas – tingėti ir bambėti. Rytas.

1. Okis pareini namo. Raštu pasiskundi, kad tingi daryti valgyti. Ir nutinka tai, ko negalėjai tikėtis. Niekada gyvenime. Antrą kartą matomas žmogus (su kuriuo vakar prasinešei pro savo šaldytuvą) ateina ko nors pagaminti iš tavo turimų produktų. Tu stovi savo virtuvės tarpduryje, geri alų ir grožiesi tuo, kad nereikia rankų smirdinti nei česnakais, nei lupti dešrelių nei… Skanu. Kai kitas gamina, visada skanu. Ai tas “ko tu tyli, kalbėk ką nors” man jau toks pažįstamas, kad net juokas ima.
2. Aš visada sakiau, kad man patinka tik berniukiški žaidimai. Ir šitam bloge šimtą kartų sakiau. Beje, kuo skiriasi berniukiški ir vyriški? Jei susidedi tik su tais kam per 30 m. tai čia gal jau vyriški? Bet MS sakė, jie visada liks berniukai, tai lai lieka tas pirminis terminas. Ką šiandien veikė Salomėja, po to kai pavalgė? Svetimame rūsyje ardė televizorius bei magnetofonus. Sukinėjo varžtelius ir lupinėjo mikroschemas, karpė laidelius ir gėrė alų. Dabar, kai rašau šitą tekstą, kaip tik tos mikroschemos mano bute virsta meno kūriniu papuošiančiu sieną. Dar kada nors nupurkšiu visą tai raudonai. Bet kaip linksma. Rankos apibraižytos, nagai aplaužyti (apie nagų laką net nekalbu), dulkių sluoksnis ant visų rūbų. Džinsų, striukės. Murzina. O Salomėja išsišiepus. Nes jai leidžia kartu pažaisti. Išardžiau kokius tris vidiakus ir teliką!!! O kiek gėrio tam rūsyje. Senovinė spausdinimo mašinėlė. Antikvarinė duonos pjaustyklė. Juostelinių filmukų aparatas. Afigienai. Gal dėl ketvirto alaus?
P.S. gal kada nors bus meno instaliacijos nuotraukų.

Kai tuščiais buteliais užstatytas visas mažas virtuvės stalas, tai nei šis nei tas. Kraunu juos į maišą. Taip taip t.II, vakar galėjai juos nešti į stiklo konteinerį, kad jau toks ekologas, bet palikai gležnai mergaitei tą darbą…
Kraunu ir suvokiu, kad kažkas čia ne taip…
Kur mano teisėtos pagirios? a? Na, suprantu, kad 4 alaus tai čia juokas. Bet galvojau, kad tekila vistiek savo padarys… Keistokoka.