Žiūriu čia blogosferoje subanguoja dirbtinių bangų, kaip vandens parke… Ką čia šiandien įžeidus? A? Gal net riebiai kaip nors, kad sankcijų būtų imtasi? Kad baile nekas neišvadintų? kad diskusijų kiltų?
O troleibuse, žiūriu, bangos (natūralios) nekinta jau daugelį metų. Jeigu prie turgaus įsimuginusi bobulė su pilna „kaliaske“ maišiukų nesukelia triukšmo dėl to, kad niekas neužleidžia ji… Patriukšmauja, kad niekas nepadeda įsikelt tos „kaliaskės“. Jei net tai nutyli… tada atsistos visduryje tako ir gink dieve nesitrauks. Už jos pilna tuščios vietos, o niekas praeit negali. O jei nieko neiškrečia, neaprėkia ir… Tada nesipraususi nuo 30 – to gimtadienio, skleidžia natūralų aromatą.
Žiūriu mano viduje bangos nuolat ką nors griauna. Bet sugriauna tik tai kas silpna ir netikra. Kad patvaru, tą nugludina, paglosto.
O mano gyvenime dabar bangų nėra. Yra srovė. Ji pagavusi mane neša neša… O aš nenoriu plaukti pasroviui. Bet žinau, kad prieš srovę vandeniu kapstytis nepavyks. Todėl ieškau… Ne ne salos. Sala įkalina. Ieškau kranto. Išlipus, eisiu prieš srovę. Tik vanduo nebus pajėgus man pasipriešinti.
Bangos
Na taip, iš tiesų čia Juozas pasireklamavo ir viskas, nei čia kas pradės drąsiau rašyt, nei ką. Nieko, taip pasipuškuodami ir gyvenam 🙂
Apie ėjimą prieš srovę… Čia aš ne apie rašymą.
Nes dėl rašymo tai jei pradėsiu rimtai, žodis “nusišnekėjimai” gali nebepirmauti paieškoje:)
Apie sroves filosofiškai – plaukiu pasroviui, negailėdamas jėgų, kad ateityje atsirasčiau pirmas. Jei tik kryptį pataikysiu 🙂
kad labai jau lengva bangas sukelt, kai pagalvoji. tik ką leptelk, užvažiuok lengvai ant visų ir iškart skandalas ((: kokie mes visi jautrūs